ARCHITEKTŪRINĖ KERAMIKA: apdailos medžiagos, funkcinė įranga, meno kūriniai
Anotacija: Pramoninę architektūrinę keramiką įvairiais aspektais tradiciškai daugiau tyrinėja tų šalių mokslininkai, kur XIX–XX a. veikė ar tebeveikia stambūs fabrikai, savo produkciją ir dizaino sprendimus paskleidę po visą pasaulį. Lietuvoje šia tema tik pradedama domėtis, nes mūsų šalis gali būti įvardinta kaip nedidelių ir palyginti menkai už jos ribų žinomų fabrikų kraštas. Visgi Lietuvos vartotojai niekada nebuvo „nuskriausti“, jiems buvo siūloma tiek vietinė, tiek ir pati įvairiausia atvežtinė produkcija. Architektūrinės firmos ir prekeiviai turėjo užsienio gamintojų dirbinių sandėlius. Importo kryptys ir produkcijos įvairovė skirtingais laikotarpiais buvo nulemta politinių ir ekonominių veiksnių. Keraminių prekių pasiūlos ir paklausos dinamiką taip pat formavo ir architektai, aktyviai demonstruodami vienos ar kitos apdailos medžiagos patraukliąsias savybes (estetika, funkcionalumas, higiena ir kt.), diegdami vianam ar kitam laikui inovatyvią funkcinę įrangą ar kviesdami menininkus, pramonės dizainerius bendradarbiauti puošiant pastatų išorę ir vidų. Be to, architektai bendradarbiavo su menininkais ir numatydavo autorinės kūrybos integravimą į pastatų apdailą.
Norėdami praturtinti lietuvišką istoriografiją pramoninės architektūrinės keramikos ir šalia jos lygia greta egzistavusios autorinės keramikos kūrinių tema, kviečiame įvairių šalių mokslininkus siūlyti straipsnius, kurie pristatytų tiek jų šalių patirtį, tiek ir ieškotų sąsajų tarp skirtingų Europos regionų ar net skirtingų pasaulio kontinentų.
Sudarytoja: dr. Dalia Klajumienė
Straipsnio anotacija: iki 2020 m. spalio 30 d. el. paštu dalia.klajumiene@vda.lt
Straipsnio parengimas: iki 2021 m. birželio 1 d.
Numatyta išleisti: 2022 m. I ketv.
Daugiau informacijos
SAPNAI IR VIZIJOS LIETUVOS MENE
Anotacija: Meninėje kūryboje yra labai svarbi pasąmonė ir dailininko vaizduotė, iš jų kyla kitokia, meninė realybė, netapati regimojo pasaulio realizmui. Religinėje dailėje gausu siužetų susijusių su anapusybės patirtimis, dvasiniais regėjimais, nereta yra ir sapnų tema (pvz. Jokūbo laiptai ir kt.). Įdomus temos aspektas siejasi su dailininkų reikšme įvaizdinant kitų asmenų patirtus regėjimus ar sapnus, nes iš esmės neįmanoma tiksliai perteikti kito asmens patirtų reginių ir visuomet reikšmingas bus menininko vaizduotės indėlis.
Šiame straipsnių rinkinyje kviečiama publikuoti straipsnius, susijusius su vizijų ir vizionieriškumo Lietuvos mene temomis, sapnų įtaka kūrybai, fantastikos pasireiškimu dailėje (nuo priešistorinės dailės ar „fantastiškųjų viduramžių“ iki šiuolaikinių meninės kūrybos reiškinių).
Sudarytoja: dr. (hp) Rūta Janonienė
Straipsnio anotacija: iki 2020 m. lapkričio 30 d. el. paštu ruta.janoniene@gmail.com
Straipsnio parengimas: iki 2021 m. rugsėjo 1 d.
Numatyta išleisti: 2022 m. I ketv. [arba II ketv.]
Daugiau informacijos