ARCHITEKTŪRINĖ KERAMIKA: apdailos medžiagos, funkcinė įranga, meno kūriniai
Anotacija: Pramoninę architektūrinę keramiką įvairiais aspektais tradiciškai daugiau tyrinėja tų šalių mokslininkai, kur XIX–XX a. veikė ar tebeveikia stambūs fabrikai, savo produkciją ir dizaino sprendimus paskleidę po visą pasaulį. Lietuvoje šia tema tik pradedama domėtis, nes mūsų šalis gali būti įvardinta kaip nedidelių ir palyginti menkai už jos ribų žinomų fabrikų kraštas. Visgi Lietuvos vartotojai niekada nebuvo „nuskriausti“, jiems buvo siūloma tiek vietinė, tiek ir pati įvairiausia atvežtinė produkcija. Architektūrinės firmos ir prekeiviai turėjo užsienio gamintojų dirbinių sandėlius. Importo kryptys ir produkcijos įvairovė skirtingais laikotarpiais buvo nulemta politinių ir ekonominių veiksnių. Keraminių prekių pasiūlos ir paklausos dinamiką taip pat formavo ir architektai, aktyviai demonstruodami vienos ar kitos apdailos medžiagos patraukliąsias savybes (estetika, funkcionalumas, higiena ir kt.), diegdami vianam ar kitam laikui inovatyvią funkcinę įrangą ar kviesdami menininkus, pramonės dizainerius bendradarbiauti puošiant pastatų išorę ir vidų. Be to, architektai bendradarbiavo su menininkais ir numatydavo autorinės kūrybos integravimą į pastatų apdailą.
Norėdami praturtinti lietuvišką istoriografiją pramoninės architektūrinės keramikos ir šalia jos lygia greta egzistavusios autorinės keramikos kūrinių tema, kviečiame įvairių šalių mokslininkus siūlyti straipsnius, kurie pristatytų tiek jų šalių patirtį, tiek ir ieškotų sąsajų tarp skirtingų Europos regionų ar net skirtingų pasaulio kontinentų.
Sudarytoja: dr. Dalia Klajumienė
Straipsnio anotacija: iki 2020 m. spalio 30 d. el. paštu dalia.klajumiene@vda.lt
Straipsnio parengimas: iki 2021 m. birželio 1 d.
Numatyta išleisti: 2022 m. I ketv.
Daugiau informacijos