Nuo 2024 m. vasario 1 d. podoktorantūros stažuotes Dailėtyros institute pradeda dr. Tomas Rimkus (Klaipėdos universitetas), dr. Tomas Riklius (Vilniaus universitetas).

Į akademinę VDA bendruomenę įsitraukiant tyrėjams įgijusiems išsilavinimą skirtingose mokslo institucijose ir dirbant kartu su Akademijos profesūra stiprėja tyrimų tarpdiscipliniškumo dėmuo, efektyviai panaudojama turima mokslo infrastruktūra, dalijamasi įvairialype patirtimi bei kompetencijomis.

Dr. Tomo Rimkaus projektas „Paprastos įrėžos ar kažkas daugiau? Medžiotojų-rankiotojų ornamentas bei ornamentuoti kaulo ir rago dirbiniai rytiniame Baltijos regione“ tęsia  tyrimus jį dominančia tema apie akmens amžiaus, mezolito, laikų istorinius radinius. Pasirinkimą stažuotis VDA lėmė galimybė bendradarbiauti su prof. dr. Adomu Butrimu –  vienu profesionaliausių meno istorijos bei archeologijos specialistų, šiuo metu vykdančiu tyrimą „Vakarų Lietuvos akmens amžiaus kaulo ir rago dirbiniai: technologija ir chronologija“. Šio projekto vadovas A. Butrimas ir VDA prorektorius menui ir mokslui, dailės istorikas dr. Marius Iršėnas turi didelį įdirbį ir didžiulį istorinių, kultūros paveldo ir meno žinių bagažą, kuriomis jie yra pasiruošę pasidalinti su jaunuoju mokslininku.

Įrėžų technikos (pjovimo, rėžimo, gremžimo, gręžimo ir kt.) Rytų Baltijos regiono archeologijoje iki šiol mažai tyrinėtos, tad Dr. Tomas Rimkus tikisi, jog jam pavyks apdoroti ir susisteminti gautus duomenis, atrasti tendencijas, išskirti regioninio palikimo panašumus ir skirtumus. Dalį tyrimų mokslininkas ketina atlikti naudodamasis nauju VDA Telšių fakulteto skaitmeniniu stereomikroskopu.

Dr. Tomo Rikliaus podoktorantūros stažuotės  tema – „Polemikos dėl sakralinių atvaizdų XVI–XVII a. vid. LDK: teorija ir meninė praktika“. Jam padės tyrimo vadovė, VDA Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja  dr. Tojana Račiūnaitė. Dr. Tomui Rikliui ši galimybė ypač svarbi. Anot tyrėjo, kai sujungiamos filologo ir menotyrininko žinių pajėgos, galima „kalnus nuversti“.

Šio projekto tikslas yra nustatyti idėjinius katalikų ir protestantų polemikos dėl sakralinių atvaizdų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje nuo XVI a. vid. iki XVII vid. konflikto taškus ir jų įtakas meninei praktikai. Polemikos konflikto taškų analizė ir šaltiniotyrinis jos sąsajų su menine praktika išgryninimas atskleis Lietuvos kultūros europeizacijos proceso daugiasluoksniškumą ir parodys Lietuvą kaip europinio kultūrinio ir intelektinio kontinuumo dalį bei leis kontekstualizuoti LDK kultūrinį paveldą.