• Naujienlaiškis

  • Žurnalas Acta Academiae Artium Vilnensis kviečia teikti straipsnius 104-ajam tomui, kuris išeis 2022 m. ir bus skirtas XIX–XX a. pramoninės ir autorinės architektūrinės keramikos problematikai aptarti.

    Pramoninę architektūrinę keramiką įvairiais aspektais tradiciškai daugiau tyrinėja tų šalių mokslininkai, kur XIX–XX a. veikė ar tebeveikia stambūs fabrikai, savo produkciją ir dizaino sprendimus paskleidę po visą pasaulį. Lietuvoje šia tema tik pradedama domėtis, nes mūsų šalis gali būti įvardinta kaip nedidelių ir palyginti menkai už jos ribų žinomų fabrikų kraštas. Visgi Lietuvos vartotojai niekada nebuvo „nuskriausti“, jiems buvo siūloma tiek vietinė, tiek ir pati įvairiausia atvežtinė produkcija. Architektūrinės firmos ir prekeiviai turėjo užsienio gamintojų dirbinių sandėlius. Importo kryptys ir produkcijos įvairovė skirtingais laikotarpiais buvo nulemta politinių ir ekonominių veiksnių. Keraminių prekių pasiūlos ir paklausos dinamiką taip pat formavo ir architektai, aktyviai demonstruodami vienos ar kitos apdailos medžiagos patraukliąsias savybes (estetika, funkcionalumas, higiena ir kt.), diegdami vianam ar kitam laikui inovatyvią funkcinę įrangą ar kviesdami menininkus, pramonės dizainerius bendradarbiauti puošiant pastatų išorę ir vidų. Be to, architektai bendradarbiavo su menininkais ir numatydavo autorinės kūrybos integravimą į pastatų apdailą.

    Norėdami praturtinti lietuvišką istoriografiją pramoninės architektūrinės keramikos ir šalia jos lygia greta egzistavusios autorinės keramikos kūrinių tema, kviečiame įvairių šalių mokslininkus siūlyti straipsnius, kurie pristatytų tiek jų šalių patirtį, tiek ir ieškotų sąsajų tarp skirtingų Europos regionų ar net skirtingų pasaulio kontinentų. Suprasdami, kad siūloma temos tiek probleminė, tiek ir geografinė apibrėžtys labai plačios, siūlome sutelkti dėmesį į tokius aspektus:

    • Keramikos fabrikų produkcijos sklaida ir įtaka XIX–XX a. architektūros dekoro raidai.
    • Pramoninių keraminių apdailos medžiagų panaudojimo skirtumai įvairiuose Europos regionuose.
    • Pastatų interjerų keraminės funkcinės įrangos (šildymo, sanitarijos įrenginių) įvairovė ir specifika skirtingais XIX–XX a. laikotarpiais.
    • Gamintojai, kaip gaminio dizaino pirmavaizdžių kūrėjai ir gamintojai – pavyzdžių kartotojai.
    • Produkcijos identifikavimo galimybės – gamintojų ženklai, gamybos technologijų specifiškumas ir kt.
    • Autoriniai keramikos kūriniai pastatų architektūroje.

    Taip pat skatiname tyrėjus siūlyti ir kitus aktualius temos aspektus.
     

    Straipsniai publikuojami anglų ir lietuvių kalbomis.

    Visi straipsniai vertinami dviejų recenzentų ir įtraukiami į SCOPUS ir EBSCO Publishing duomenų bazes.

    Straipsnių anotacijų (iki 300 žodžių) ir autorių biogramų (iki 200 žodžių) laukiame 
    iki 2020 m. spalio 30 d. el. paštu dalia.klajumiene@vda.lt

    Atrinktus autorius informuosime iki 2020 m. lapkričio15 d.
    Straipsnių lauksime iki 2021 m. birželio 1 d.