Grafikos katedros MA 2 kurso studentai kviečia į pasivaikščiojimą!
Įvairiose Vilniaus lokacijose bus eksponuojami magistro tyrimo teaser’iai.
Gruodžio 4 d.
Arijus Pijus. Malūnų g. 5, 321 aud. (tiesioginė transliacija) 14:10
Sviatlana Petushkova. GODO galerija, Malūnų g. 6A-12 14:40
Anhelina Blashchytsyna. Šv. Mykolo gatvė 15:10
Liepa Sofija Vareikaitė. Salomėjos Nėries paminklas, Vilniaus g. 16:00
Ieva Daščioraitė. Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22 16:50
Gruodžio 11 d.
Leonardas Mekionis. ENTITY, Vitebsko g. 23 13:00
Titas Antanas Vilkaitis. Malūnų g. 5, 321 aud. 14:10
Dmitry Pakhomov. T. Kosčiuškos g. 1 (buvusi areštinė, 2 a.) 15:00
Anna Chostegian. T. Kosčiuškos g. 6 15:30
Matilde Solgaard Utsen. Malūnų g. 5 16:00
Tai yra doc. Dainiaus Liškevičiaus paskaitos „Kūrinys, erdvė, ekspozicija“ dalis.
Vizualo autorė - Liepa Sofija Vareikaitė
Arijus Jurevičius
aną savaitę lakstė šuoliais
o šią jau tūno peršauta širdim
arkliukas susuptas drobulėn
ten kumelė rymo po obelim
per lauką girdisi dejonė
juodų naktų skardi rauda
berniukai Išnešė krituolį
iškirto mišką ir girias
gražus gražuolis kumeliukas
sartais šeriais it smėliu brisk
vandens lig soties ir žolė žalia
bet to niekad niekam jau nebus gana
išaugę vyrais tie pargrįžo
nebėr nė tėčių anei mamų
bet sode dar apstu vaisių
ten kumelė rymo po medžiu
Aprašymas:
Teaser instaliacijoje atviroje gamtinėje erdvėje santykį su aplinka kuria baltas audeklas vėliau įgausiantis vėliavos formatą. Tai brėžia aiškią liniją link baigiamojo kūrinio, kuris lyg čia ir prasideda. „Iššukuoti Arklius“ turi numatomą, bet neužtikrintą pabaigą, todėl Teaser taip pat leidau veikti aplinkybėms. Kumeliukas apie kurio mirtį parašiau eilėraštį turėjo būti baigiamojo darbo dokumentacijos dalis, jo laisvė ir šios atėmimas mirtimi tampa vis labiau mano galvą, mąstant apie magistrinį darbą, gniaužiančia mintimi...
Sviatlana Petushkova
Teaser "INVENTORY"
The teaser for my master's project "INVENTORY" explores the universal themes of displacement, loss, and finding a new place in the world. It showcases the few items I brought with me when I fled Belarus and arrived in Lithuania. These objects, random and seemingly insignificant, represent the vulnerability of a person who has lost not only their home but also their sense of security and belonging.
Homelessness here is more than the lack of a physical shelter. It’s a feeling of disconnection and uncertainty, of being uprooted from a familiar life. The items displayed in the teaser are fragments of that transitional state—reminders of a moment when my entire "home" fit into a car. They reflect the uncertainty and fragility experienced by countless refugees worldwide. This teaser highlights not just my personal journey but the broader crisis of displacement. It serves as a reminder that behind numbers and statistics are real human stories. Stories of people forced to leave everything behind, starting over in unfamiliar countries, often facing isolation and challenges in integrating into a new society.
The teaser’s minimalist display focuses on the emptiness surrounding these items. This emptiness symbolizes the sense of loss and absence felt during such a dramatic life change. The simple presentation draws attention to how little remains when someone is forced to leave their life behind.
Finding a New Home and Belonging
The teaser marks the beginning of a journey from homelessness to finding a new place in society. These items represent the starting point of a process that, over four years, led to creating a new sense of home and comfort in Lithuania. They serve as a foundation for reflecting on adaptation, integration, and building a life in a new country. "INVENTORY" uses the teaser to open a dialogue about how societies welcome those seeking refuge. How do we help displaced people adapt and feel included? What obstacles do they face? The teaser doesn’t provide answers but instead encourages viewers to reflect on displacement as a deeply human experience, rather than just a political issue.
By showing only the items I had when I arrived, the teaser highlights how little "home" can be reduced to in moments of crisis. It sets the stage for the full project, where I’ll present everything I’ve accumulated during my four years in Lithuania. While the teaser captures the past, the final project will celebrate a new home, comfort, and identity.
Anhelina Blashchytsyna
I recreate the process of the birth of the new life under toxic substances. I show the stages of regeneration and mutation of flowers, but already under the influence of toxic reality. The flower grows from the soil saturated with metals and chemicals. The flower itself has become part of this new ecosystem and has absorbed all consequences of the war. The plants grow, but with a different internal code and external mutations.
I created small flower sculptures imitating metal. I show the growth of the flower in dynamics. The metal flower shows that its entire inner system has become saturated with metals, and it has become part of this new toxic ecosystem. The consequences of soil pollution after war affected its internal structure and appearance. In my work, I show these changes in dynamics from the first sprout to a new mutated flower. A QR code will be placed next to each flower’s sculptures. If you scan the code, you will open the video. The video shows the internal changes of the flower and the molecular transformation under the influence of chemicals. How a new life is infected in a contaminated and toxic post-war land.
Liepa Sofija Vareikaitė
Ar tai atsiminimas ar sapnas?
Instaliacija prie Salomėjos Nėries skulptūros, Vilniaus g.
Organinis stiklas, skaitmeninė spauda, skaitmeninis turinys.
Ar tai atsiminimas ar sapnas klausia žemė praeivio, išdrįsusio nulenkti galvą. Jeigu tavo (at)mintis yra priešinga manąjai, kieno mintį rausim lauk? Galbūt, pakviesčiau diskusijai, bet sakai, kad neištarsiu žodžio kolaboruoti ir į burną man dedi išdavikė liepdamas viską ištrinti. Jeigu išnaikinsiu, ar garantuoji, kad nebeskaudės?
*
Ar tai atsiminimas ar sapnas yra dalis mano idėjinio projekto, kurio esminis tikslas kvestionuoti atsiminimo bei atsiminimo fizinių liudytojų (skulptūros, fotografijos, dienoraščiai) objektyvumą ir faktinį išliekamumą dabarties bei ateities kontekstuose. Šį reiškinį puikiai iliustruoja nuolat atsirandantys ir vėl dingstantys (nukeliami ir statomi) miesto skulptūriniai objektai, kurių dingimą lemia dažniausiai ne tam tikri gamtos ar nusidevėjimo niuansai, bet dabarties momente vyraujantis gyvas, nuolat kintantis visuomenės mąstymas.
Nors projekto idėja apima kiek platesnę temą, projekto idėjos vizualizacija sukurta reaguojant į šiuo metu vykstančias diskusijas dėl Salomėjos Nėries skulptūros nukėlimo. Šiek tiek ironizuodama šį reiškinį, visuomenei siūlau savo sprendimo būdą – vietoj skulptūros nukėlimo, naudojant png paveikslėlio estetiką, už skulptūros esančią sieną paversti iškirptu fonu (baltais-pilkais kvadratėliais). Tokiu atveju, skulptūra taps ir nukeliama (iškirpta iš miesto vaizdo) ir liksianti toje pačioje vietoje.
Ar tai atsiminimas ar sapnas – klausimas, po kuriuo skleidžiasi visa mano projekto idėjinė ašis. Jo paskirtis stumtelti praeivį, išdrįsusį nulenkti galvą, atsakyti į klausimus, pirmiausia, sau: ar tikrai atmintis gali būti objektyvi? Ar ilgaamžė skulptūra, nykstanti miesto kraštovaizdyje gali simbolizuoti atminties amžinumą? Ar skuptūros naikinimas šį amžinumą gali ištrinti? Ar skulptūra, būdama praeities įskiepiu dabartyje, po savo idėja talpinanti
tiek daug įvairialypių kontekstų, turi galios tapti kolektyvinių traumų naikinimo įrankiu?
Ieva Daščioraitė
„Laisvė“: šviesos instaliacija ant Rytinės NDG sienos.
„Pirmųjų kregždžių“ pradinė paskirtis buvo įamžinti TSRS „šauniųjų kosmonautų“ žygius. Pats monumentas dar apibūdinamas kaip „simboliniai vartai į [buvusį Revoliucijos] muziejų, kurio ekspoziciniai kiemai susilieja su monumento aikštėmis“. Šiandien ji tapusi Lietuvos laisvės simboliu.
Savo statiškoje tyloje skulptūra prikaupusi įvairių istorijų, požiūrių, emocijų. Mano siūloma efemerinė „Pirmųjų kregždžių“ instaliacija leidžia skulptūrai atgimti ir sujudėti, ji pasiduoda žiūrovo manipuliacijai: karpymui, tiesinimui, mažinimui ir didinimui. Apšvietimo metu bus siūloma žiūrovui prisėsti ir pasikalbėti apie šį tyrimą.
Leonardas Mekionis
Parodos „Menininko manifestas kasdienybėje“ teseris – videoinstaliacija parodinėje erdvėje su manifesto tekstais ant grindų. Kūrinio tema – menininko manifestu grindžiamas kasdienybės dokumentavimas vaizdais, gretinant juos su matytais parodose kūriniais. Šiuo kūriniu siekiu ironiškai ir asociatyviai pažvelgti per telefonu dokumentuojamą kasdienybę į meno kūrinius bei atrasti tarpusavio sąsajas. Vaizdai iš kasdienybės ir parodose matyti objektai/kūriniai tarsi atranda naujas sąsajas per medžiagiškumą, mastą, idėją ar formą. Kūrinys susideda iš daugybės manifesto kopijų ant ekspozicinės erdvės „Entity“ grindų ir videoinstaliacijos su vaizdais ant sienos.
Titas Antanas Vilkaitis
trys vilniaus kalvos
kaip kuo įtikinamiau perteikti gatvės nuolydį? nei preciziniai topografiniai duomenys, nei vietoje darytas kalvos eskizas patys iš savęs nieko nesako. trūksta bendro sutarimo, pajautimo, ką šitie dalykai nusako, kaip juos reikėtų suprasti.
o kas gali sutarti, kurie duomenys veikia, kurie skaitosi, o kurie beprasmiai? gal geriau tiesiog nueiti į vietą ir pasižiūrėti pačiam
Dmitry Pakhomov
In a darkest and coldest season
In one of the darkest places of Vilnius
Dmitry Pakhomov will present the first half of his comic book
About the darkest lore
Of the darkest country of all kind
Drawn on the paper as dark as carbon.
Called “Seyd”.
As you probably already understood it’s going to be literally dark and cold.
Take a warm coat and a searchlight.
You’re going to need it.
Otherwise you’ll miss something.
Meanwhile Something won’t miss you for sure.
Anna Chostegian
Daiktas, iškritęs iš bibliotekoje esančios knygos puslapių yra lyg ženklas susitikimo, kuris niekada neįvyko. Kiekvienas radinys tampa fiziniu įrodymu mano dabarties ir jo palikusio žmogaus praeities susijungimo, mūsų bendrame timeline’e įvykusio prasilenkimo. Šių daiktų vaizdai iškeliauja į miesto gatves, erdves, kuriose apstu informacijos sluoksnių apie galimas susitikimo, socialinio buvimo vietas – informacinius stendus, ar jais tapusiais apleistų namų detalės (tvoros, langai). Visos vietos yra gatvėse, kurios veda į kiną, biblioteką, galeriją ar kokią kitą erdvę, kurioje gali įvykti susitikimas, užsimegzti ryšys su kitu žmogumi, o daiktai-ženklai su laiku tampa besikaupiančio popierinio “istorinio” informacinio sluoksnio dalimi.
Matilde Solgaard Utsen
I will present a teaser for my teaser for my final exhibition, which consist of a detailed plan of an at first seemingly unrealistic project becomming realistic. I will show you how I plan to put art in a place that for a long time has been boringly kept for commercial purposes - and turn the A1 highway into a six-second-artshow.
