Vilniaus dailės akademija koordinuoja ir kartu su Kauno technologijos universitetu nuo 2022 m. vykdo jungtinę architektūros doktorantūrą. Meno doktorantūra apjungia geriausią abiejų universitetų praktiką meno ir technologijų srityse. Doktorantūros studijos vykdomos derinant meninius (projektu, praktika grindžiamus) ir mokslinius tyrimo metodus.
2023 m. doktorantūros komitetas pasiūlė šias mokslinių tyrimų temas ir galimus vadovus:
- Architektūra ir aplinkos dizainas bei biofiliniais principais grindžiami tyrimai.
- Parametrinis projektavimas ir kritinė praktika architektūroje ir urbanistikoje.
- Architektūra ir politika.
Doktorantas bus priimtas į komiteto patvirtintas tyrimų temas arba gali pasiūlyti savo tyrimų temą. Atrinkti kandidatai rengia savo meno projektą, kuris apima ir kūrybinį, ir akademinį darbą. Skatinamas episteminis smalsumas, eksperimentinis rašymas ir individualių metodologijų paieška.
Studijų metu architektai prisijungia prie VDA Doktorantūros mokyklos - gyvybingos meno (vaizduojamojo meno, dizaino ir architektūros) bei meno istorijos ir teorijos tyrėjų bendruomenės. Šios bendruomenės tikslas - palengvinti menininkų, dizainerių, architektų, kuratorių ir kitų praktikų meninius tyrimus, sukurti doktorantams draugišką aplinką, dalytis idėjomis, patirtimi ir tyrimų rezultatais. Visi doktorantai atnaujina savo individualius tyrimus dalyvaudami bendruose renginiuose, pavyzdžiui, paskaitose, parodose, seminaruose, Tarptautinėje doktorantų vasaros mokykloje Nidoje (Nidos meno kolonijoje) ir kt. Doktorantūroje dėstoma lietuvių ir anglų kalbomis.
Baigus studijas, kandidatui suteikiamas meno daktaro (DA) laipsnis, kurio atitikmuo daktaro laipsniui priklauso nuo šalies. Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse galima tęsti mokslinius tyrimus kaip podoktorantūros stažuotojai (Lietuvos mokslo tarybos finansavimas).
Prieš pradedant koordinuoti Architektūros doktorantūros programą, katedros dėstytojai vadovavo architektams - Dizaino doktotantams:
Meno doktorantė architektė Aistė Ambrazevičiūtė (vadovai: prof. Gediminas Urbonas, MIT ir prof. dr. Tomas Grunskis, VDA) aktyviai dalyvauja meninėje veikloje ir kuratoriniuose projektuose.
"Miško tektonika", 2020. Projekcijos pristatytos Rupert Tech Arts galerijoje
Rezidencijos metu tyrinėjau aplinkos paviršiaus architektus: kerpes, samanas, grybus, kurie kuria kompleksiškas terpes įvairialypių raštų pavidalais ne tik ant medžių žievių, bet ir ant Rupert fasado sienų. Norėjosi atkreipti dėmesį, jog žmogaus kuriama aplinka yra tokia, kaip mes ją matome, tik iš pirmo žvilgsnio, jog pakeitus požiūrio kampą atsiveria visai kitokia realybė, kurią be perstojo transformuoja kitos gyvybės formos. Pagal Rupert aplinkos miško paviršių estetiką sukūriau didelio formato projekcijas, kurių atsiradimas ant baltų galerijos sienų leido įsivaizduoti, jog šių sienų tektonika galėtų, o gal ir yra, kitokia.
"Observatorija", 2020. Eksperimentinės architektūros instaliacija Vilniaus univesiteto senojoje observatorijoje Vilniaus galerijų savaitgalio metu. Kuratorės - A. Anglickaitė, D. Tumpytė.
Projekto užduotis buvo sukurti erdvinę instaliaciją, kuri pristatytų Vilniaus meno lauko atstovus kaip individualius veikėjus bendrame miesto kontekste ir sudarančius vieną bendrą struktūrą, lyg kosmosą. Aistės pasiūlyta idėja siekė perteikti meno institucijų nematomus ryšius, tarpusavio sąveikas kaip sudėtingą šaknyno sistemą žemiškame kosmose. Norėjosi pavaizduoti ne atskirus elementus, o jų netikėčiausias bendras jungtis. Koncepcijos realizavimui buvo svarbu įtraukti įvarių sričių atstovus, kurie padėtų įgyvendinti organinius skulptūrinius eksponatus iš elementarių statybinių medžiagų eksperimentuojant su rankų darbo technikomis.
Meno doktorantas architektas Mindaugas Reklaitis užimtas ne tik tyrimais doktorantūroje, kur rengia kūrybinį projektą vadovaujant prof. Henrik B. Andersenui ir prof. dr. Tomui Grunskiui . Jis aktyviai dalyvauja meninėje veikloje, eksponuoja savo darbus galerijose "Nulinis laipsnis", kasmetinėje stambiausioje tarptautinėje parodoje "ARTVilnius", derindamas technines ir menines praktikas.
Projektas "Progina" parodoje ARTVilnius17. Kartu su Tomu Grunskiu.
Interaktyvi šviesos ir garso instaliacija „Ø“ yra trilypis objektas: Tai – universali architektūrinė erdvė – proginos (praginos) prototipas, kuriai yra būdinga archetipinė struktūra. Tai yra šviesos ir garso materijų įtakos zona, polemizuojanti su pamatinėmis architektūros materialumo bei realumo idėjomis. Tai yra socialinio proceso terpė, kurioje žiūrovas yra skatinamas sąveikauti su šviesos ir garso instaliacija. Šios sąveikos procese jis dekonstruoja kūrinį palaipsniui jį išjungdamas judesio daviklių pagalba. Čia žiūrovas yra pagaunamas kūrinio terpėje ir pats tampa meno kūriniu ir/ar eksponatu.
Projektas "Morph" parodoje ArtVilnius19.
MORPH, tai erdvinio spausdinimo įrenginio prototipas, jungiantis morfogenetines adaptyvios architektūros struktūras, kintančių fizinių būvių medžiagas ir žmogų supančios aplinkos sąsajas į vieną erdvinę ekosistemą. Pasitelkiant kompiuterizuoto aplinkos stebėsenos, duomenų apdorojimo, erdvinio modeliavimo, 3d spausdinimo, statybinių medžiagų sintetinimo technologijas, MORPH spekuliuoja kintančios erdvės tikrovėmis ir įsivaizduojamais ateities gyvensenos scenarijais. Įrenginys kvestionuoja konvencionalios architektūros ribas ir žengia į performatyvios, spekuliatyvios, algoritminės architektūros dimensijas, balansuojančias tarp virtualumo ir realybės.
