• Naujienlaiškis
  • Architektūra | Vientisosios studijos | Vilnius

    2018 - 2019 metų bakalaurų baigiamieji darbai

     


    AUGUTIS JOKŪBAS, jokubas.augutis@gmail.com, Vadovas / Tutor / doc. R. Kučinskas

    MULTIFUNKCINIS KOMPLEKSAS VILNIUJE

    Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir įstojus į Europos sąjungą, Vilniaus miesto erdvės buvo pertvarkomos, bandant prilygti kitiems europietiškiems miestams. Tęsiant Nasvyčių idėją Vilniaus centrą perkelti į šiaurinį Neries krantą, į istorinį Šnipiškių priemiestį, dangoraižių šešėlyje atsidūrė XIX a. pabaigje – XX a. pradžioje statytų medinių namų kvartalas. Vilniaus kontekste Šnipiškės tapo prestižiniu rajonu, kuris nėra išnaudojamas, dėl to yra ruošiami planai naujoms gatvėms, pastatams, verslo centrams. Kilo mintis įamžinti medinę rajono architektūrą kaip rajono tapatumo ir ilgos istorijos liudininkę, programuojant saugomą Skanseno teritoriją idėjos lygmenyje. Atsižvelgdamas į formuojamą naujojo miesto (kalvos) viziją, iškeliu ypatingai saugomus teritorijos sklypus ir gatves į aukštį, kuriame horizontalus užstatymas tampa vertikaliu. Sąryšiu su pagrindu tampa šviesos šuliniais virtę ūkiniai pastatai, laiptais jungiantys apatinį ir viršutinį aukštus. Aplink juos formuojama žemutinių aukštų funkcija.


    BARANAUSKAITĖ INDRĖ, baranauskaite.indre@gmail.com, Vadovas / Tutor / lekt. A. Syrusas

    SLUŠKŲ RŪMŲ KOMPLEKSO PLĖTRA IR SUTVARKYMAS
    Sluškų rūmai yra vertingas XVIII a. barokinės vilos tipo pastatas, įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Keičiantis laikmečiams projektuojamoje teritorijoje keitėsi užstatymas, rūmų fasadai, todėl šio projekto užduotis – grąžinti pastatui barokinės architektūros dvasią, o projektuojant multifunkcinį kompleksą, neužgožti Sluškų rūmų panoramos ir šalia esančio parko. Projektuojant atsižvelgiama į tai, kad komplekso sklypo šiaurės vakarų dalis ribojasi su Neries pakrante, kuri šiuo metu iki galo neišvystyta ir apleista, nėra aiškiai išreikšto priėjimo prie pakrantės, kuri šiuo metu gausiai apaugusi menkaverčiais želdiniais. Be to, nagrinėjamoje teritorijoje trūksta viešųjų erdvių, kurios užtikrintų sąryšį tarp Sluškų rūmų, kalėjimo komplekso statinių ir upės. Todėl keičiami automobilių įvažiavimai į sklypą, vystomi pėsčiųjų takai. Pastatuose atsiranda tokios funkcijos, kaip viešoji biblioteka, skaitykla, meno centras, ofisai, barai, menininkų dirbtuvės ir oranžerija. Projektas parengtas komandoje su Monika Mileikyte.


    MILEIKYTĖ MONIKA, monika.mileikyte@gmail.com, Vadovas / Tutor / lekt. A. Syrusas

    SLUŠKŲ RŪMŲ KOMPLEKSO PLĖTRA IR SUTVARKYMAS
    Sluškų rūmai yra vertingas XVIII a. barokinės vilos tipo pastatas, įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Keičiantis laikmečiams projektuojamoje teritorijoje keitėsi užstatymas, rūmų fasadai, todėl šio projekto užduotis – grąžinti pastatui barokinės architektūros dvasią, o projektuojant multifunkcinį kompleksą, neužgožti Sluškų rūmų panoramos ir šalia esančio parko. Projektuojant atsižvelgiama į tai, kad komplekso sklypo šiaurės vakarų dalis ribojasi su Neries pakrante, kuri šiuo metu iki galo neišvystyta ir apleista, nėra aiškiai išreikšto priėjimo prie pakrantės, kuri šiuo metu gausiai apaugusi menkaverčiais želdiniais. Be to, nagrinėjamoje teritorijoje trūksta viešųjų erdvių, kurios užtikrintų sąryšį tarp Sluškų rūmų, kalėjimo komplekso statinių ir upės. Todėl keičiami automobilių įvažiavimai į sklypą, vystomi pėsčiųjų takai. Pastatuose atsiranda tokios funkcijos, kaip viešoji biblioteka, skaitykla, meno centras, ofisai, barai, menininkų dirbtuvės ir oranžerija. Projektas parengtas komandoje su Indre Baranauskaite.

     


    BRUŽAS VILIUS, viliusbr@gmail.com, Vadovas / Tutor / lekt. S. Sparnaitis

    KOPGALIO TERITORIJOS REGENERACIJA

    Kopgalis – šiauriausia Kuršių nerijos dalis ir “jauniausia” pusiasalio vietovė. Teritorija geologiškai nuolat kito vėjo, audrų, srovių, potvynių, pustomo smėlio poveikyje. Iki Antrojo pasaulinio karo Kopgalyje susidarė trys savarankiški urbanistiniai kompleksai – žvejų gyvenvietė, fortas ir karantino stotis. Kopgalio teritorijos regeneracijos projekte kompleksiškai sprendžiama Kuršių nerijos šiaurinės dalies teritorija. Projektas susideda iš trijų dalių: A - Interaktyvaus muziejaus su dirbtuvių erdvėmis ir biblioteka; B - Apartamentų nuomos; C - Kuršių Nerijos pažinimo centro su apžvalgos bokštu. Pastatų kompleksas yra projektuojamas atsižvelgiant į gamtinį karkasą, istorinį užstatymą bei urbanistinę dominantę – Kopgalio fortą. Projekte sukuriama nauja savarankiška teritorijos infrastruktūra, subtiliai prisiderinant prie esančios gamtinės aplinkos, išsaugoma natūralaus parko idėja, išlaikoma moderni, tačiau Kuršių nerijai būdinga architektūrinė estetika. Projektas parengtas komandoje su Viktoru Čeika.


    ČEIKA VIKTORAS, vikceika@gmail.com, Vadovas / Tutor / lekt. A. Syrusas

    KOPGALIO TERITORIJOS REGENERACIJA

    Kopgalis – šiauriausia Kuršių nerijos dalis ir “jauniausia” pusiasalio vietovė. Teritorija geologiškai nuolat kito vėjo, audrų, srovių, potvynių, pustomo smėlio poveikyje. Iki Antrojo pasaulinio karo Kopgalyje susidarė trys savarankiški urbanistiniai kompleksai – žvejų gyvenvietė, fortas ir karantino stotis. Kopgalio teritorijos regeneracijos projekte kompleksiškai sprendžiama Kuršių nerijos šiaurinės dalies teritorija. Projektas susideda iš trijų dalių: A - Interaktyvaus muziejaus su dirbtuvių erdvėmis ir biblioteka; B - Apartamentų nuomos; C - Kuršių Nerijos pažinimo centro su apžvalgos bokštu. Pastatų kompleksas yra projektuojamas atsižvelgiant į gamtinį karkasą, istorinį užstatymą bei urbanistinę dominantę – Kopgalio fortą. Projekte sukuriama nauja savarankiška teritorijos infrastruktūra, subtiliai prisiderinant prie esančios gamtinės aplinkos, išsaugoma natūralaus parko idėja, išlaikoma moderni, tačiau Kuršių nerijai būdinga architektūrinė estetika. Projektas parengtas komandoje su Vilium Bružu.


    DIRŽYTĖ FAUSTA faustuliuxs@gmail.com Vadovas / Tutor / doc. A. Siaurusaitytė Nekrošienė

    GAMYKLOS “EKRANAS” REGENERACIJA
    Panevėžyje pertvarkoma apleista kineskopinių televizorių gamyklos teritorija. Esamas vienos paskirties sklypas suskirstomas į keturis funkcinius vienetus: vakaruose – kultūrinė zona, rytuose – rekreacinė, tada – sporto, o šiaurinėje dalyje paliekama esama gamyklinė funkcija. Vakarinėje dalyje marių krantinė pratęsta, paryškinant upės užtvenkimo priežastį – gamyklą. Formuojamas naujas automobilių ir pėsčiųjų takų tinklas. Detalizuojamas pastatas – buvęs televizorių surinkimo cechas. Nuo gatvės pusės paliekamas ištisinis buvusio fasado įvaizdis, o kitoje pusėje pastatas tarsi išsiskaido į mažesnius tūrio vienetus ir priartėja prie žmogaus mastelio. Skaldant pastatą į kelias dalis, į gamyklinę teritoriją vizualiai pratęsiama pirmoji Panevėžio gatvė. Vienoje pastato dalyje – menas (Panevėžio miesto menininkų galerija, suaugusiųjų meno dirbtuvės ir meninkų dirbtuvės/loftai), kitoje – kultūra (parodų/mugių centras, konferencijų/renginių salės ir restoranas). Regeneracijos idėja – ardant tūrį, palikti buvusį kolonų karkasą.
     


    DELTUVA ARNAS, arnas.deltuva@gmail.com, Vadovas / Tutor / doc. V. Gerliakas

    KINO CENTRAS-STUDIJA VILNIUJE

    Atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvoje atgimsta lietuviško kino kūryba, projektuoju komercinį visuomeninį kom-pleksą Vilniuje, Oslo gatvės ir vakarinio Neries upės kranto sankirtoje. Jį sudaro šeši kompoziciniai tūriai – kino paviljonas; įstiklintas holas, kuris yra kaip visų funkcijų jungtis; didžioji ir mažoji kino salės; muziejus/kino biblioteka; didžiausias tūris, kuriame įsikūrusi kino centro administracija, dvi kino studijos bei bendros erdvės švietimui, suprojektuotos siekiant žmones supažindinti su tuo, kas jau sukurta ir kas šiuo metu kuriama. Keturi paskutiniai minėti tūriai sukurti lyg “juodos dėžės”, į kuriuos per fasadus nepatenka šviesa. Muziejaus fasadui papildomai naudojamas surūdijęs metalas, pabrėžiantis visuomeninę pastato paskirtį. Kuriamos filmavimo zonos lauke, atgaivintas automobilių kinas, šalia komplekso sukurtas parkas, kuris yra lyg jungtis su planuojamu pėsčiųjų taku per Nerį ir šalia esančiais Lazdynų ir Vilkpėdės mikrorajonais.


    GAUDUTYTĖ LAURA, lgaudutyte@gmail.com, Vadovas / Tutor / doc. A. Siaurusaitytė Nekrošienė

    REKREACINIS KOMPLEKSAS KUČKURIŠKĖSE

    Kompleksas projektuotas Kučkuriškėse, Vilnios upės vingyje. Teritorija apsupta kraštovaizdžio draustiniais ir saugomais istoriniais objektais. Išraiškingas teritorijos gamtinis karkasas ir patogus susisiekimas su miesto centru įkvėpė sukurti nestandartinės funkcijos rekreacinį kompleksą. Šis pastatų ansamblis veikia kaip laisvalaikio dienos centras, skirtas išsekusiems nuo greito gyvenimo tempo ir miesto triukšmo žmonėms. Komplekso pirmas aukštas projektuotas kaip viešas, aiškios struktūros ir atviras. Jis susideda iš restorano, konferencijų salės, galerijų, universalių dirbtuvių ir psichologo kabinetų. Tuo tarpu cokolinis aukštas kur kas intymesnis – jo sudėtinga planinė struktūra kuria paslaptingas erdves, skirtas iššaukti slopinamoms emocijoms. Tai filosofinių pasivaikščiojimų ir meditacijų erdvės, kurių pabaigoje žmogus nukreipiamas į pietuose esantį parką. Komplekso funkcijos projektuotos taip, kad viena kitą papildytų ir sukurtų architektūriškai įkvepiančias erdves.


    JONAITYTĖ RUGILĖ, rugesx@gmail.com, Vadovas / Tutor / doc. A. Siaurusaitytė Nekrošienė

    ŠIAURĖS PAŠVAISČIŲ STEBĖJIMO BAZĖ ISLANDIJOJE

    Šiaurės pašvaistės – viena iš priežasčių aplankyti laukine gamta pasižyminčią Islandiją. Norint išvysti dangaus reiškinius, tenka ilgai ir kantriai laukti. Projekto tikslas – užtikrinti šiltą laukimą ir komfortišką stebėjimą bei sukurti išskirtiniu dizainu pasižyminčius pastatus. Projekto vieta – šiaurės rytų Islandijoje, vietoje, kuri geriausiai tinkama paukščių stebėjimui. Sklypo lokacija padiktavo apartamentų formą tai – paukščio lizdą primenantis rėmas, apgaubtas stiklu, kuris, šviečiant saulei, keičia spalvas ir primena šiaurės pašvaistes. Be gyvenamųjų tūrių, sklype suprojektuotas į šlaitą įkastas pastatas, kuriame telpa bendrosios poilsio erdvės su restoranu, SPA bei šeimininkų privati erdvė. Šiam pastatui naudojami vietinei architektūrai būdingi velėnomis dengti stogai. Sklypo plane esantis trijų apskritimų piešinys padiktuotas islandiško mitologinio ženklo „Ginfaxi”. Numatytos vietos dengtai terasai ir islandiškiems arkliams skirtai arklidei.


    LABANAUSKAITĖ GRETA ANELĖ greta.anele@gmail.com Vadovas / Tutor / prof. dr. T. Grunskis

    ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS KAUNE
    Architektūros muziejus yra reikšmingas visuomeninis kultūrinis objektas, galintis pakelti bendrąjį kultūros lygį šalyje, regione.  Ekspozicinių erdvių mieste yra, tačiau esamos galerijos, muziejai neatitinka įvairių reikalavimų, taikomų šiuolaikinei ekspozicijų erdvei. Muziejus planuojamas centrinėje Kauno dalyje, vietoj viešbučio vaiduoklio. Išlaikoma susiformavusi Naujamiesčio urbanistinė struktūra – perimetrinis užstatymas, tačiau pirmojo aukšto linkis sukuria erdvės gatvės koridoriuje, bei įtraukia į vidinį kiemą. Lenktos formos fasaduose, bei plano simetrija yra  asociacija į Kauno tarpukario modernistinės architektūros  pastatus, pavyzdžiui, Centrinius pašto rūmus.  Pastatas sukomponuotas iš dviejų pagrindinių tūrių: žemesnio, esančio prie gatvės, kuriame numatomos ekspozicijų erdvės, kavinė, skaitykla, ir aukštesniojo tūrio, kvartalo viduje, su archyvavimo, kūrybinių dirbtuvių, bei administracinėmis funkcijomis. Pastatas minimalistinės formos, iš vidinio kiemo pusės tūris skaidrus, o žvelgiant iš išorės - matinis, blausus.
     


    LUKAS MARTYNAS, martyno.luko@gmail.com, Vadovas / Tutor / doc. A. Burba

    TURGUS GARGŽDUOSE

    Projektas vystomas Gargždų miestelio centre esančio dabartinio turgaus teritorijoje. Dabartinį turgų sudaro laikinos palapinės, kilnojami namukai ir angaras. Neišspręstas automobilių parkavimas. Projekte išgryninamos pagrindinės esamo turgaus teikiamos paslaugos. Turgų sudaro 3 tūriai – turgaus pastatas, prekybinis pastatas ir daugiaaukštė parkavimo aikštelė. A - turgaus pastatas – vieno aukšto su švieslangiais, atkartojančiais šalia esančius gyvenamuosius pastatus. B - prekybinis pastatas – dviejų aukštų su atriumu. Antrame aukšte trikampių langų motyvas pereina į turgaus pastato trikampius švieslangius. C - daugiaaukštė parkavimo aikštelė – pirmame aukšte iš vidinio turgaus kiemo suprojektuotos komercinės patalpos. Taip pat numatyta nauja gatvė, kurios paskirtis – komplekso aptarnavimas. Turgų nuo greta esančios parduotuvės automobilių aikštelės atskiria medžių alėja. Pastatų apdailai yra panaudotas gargždo motyvas, kuris susijęs su miestelio pavadinimo kilme.


    VISELGA AUGUSTINAS, augustinasviselga@gmail.com, Vadovas / Tutor / doc. R. Kučinskas

    KAUNO RADIO GAMYKLOS REGENERACIJA

    Tai yra projektas apie prieštaravimą architektūroje, apie dviejų skirtingų ideologijų susikirtimą. Kaune stovinti Prisikėlimo bažnyčia ir vėliau greta pastatyta radijo gamykla yra sąmoningai sukurto architektūrinio prieštaravimo pavyzdys. Šiandien, viena vertus, tai istorinis faktas, kita vertus, – mus žeminančios ideologijos reliktas, niekaip nederantis šiuolaikiniame mieste, kur jį norėtųsi nugriauti. O gal kaip tik šių dienų miestas tuo patrauklesnis, kuo daugiau turi ką papasakoti? Šis klausimas ir tampa esminiu mano projekte. Jame esantis architektūrinis prieštaravimas tampa vertybe, o nauja architektūra kuria naują paralelę. Projekte susikerta dinamiškas miestas ir statiškas istorinis faktas, taip išryškinant istoriją ir sujungiant ją su miestu.