Architektūra | Vientisosios studijos | Vilnius

2021 metų magistrų baigiamieji darbai

SOLVEIGA BUOŽELYTĖ, vadovas  - prof. dr. Tomas Grunskis

EKO KULTŪROS IR EDUKACIJOS CENTRAS VILNIAUS SENAMIESTYJE

Tvarumas šiandien įgauna vis skirtingesnius pavidalus, tad tiriamasis darbas išaiškina tvarumo sąvokos ištakas ir jos sąsajas su architektūriniu kontekstu. Remiantis tvarumo požiūriu nagrinėjamas miestų plėtros aspektas, kurio pagrindine ašimi tampa tvarios miestų tankinimo galimybės. Išvados pritaikomos nagrinėjant Vilniaus senamiesčio teritoriją, kur įžvelgiamas potencialas miestą tankinti, užstatant neišnaudotas urbanistines dykras. Viena tokių dykrų, pasislėpusi tarp Šv. Ignoto ir Vilniaus gatvių sienų, stebina dydžiu, istorinę praeitį menančiais vaismedžių sodais ir išlikusiomis senų pastatų dalimis. Projektuojant naują mišrios paskirties architektūrinį objektą, svarbiausiomis užduotimis tampa tvarumo ir kontekstualumo dermė. Pastato tūriai remiasi istorinių duomenų interpretacijomis, išlikusių elementų panaudojimu, visa tai kuriant tvariomis medžiagomis ir funkcijomis. Tęsiant archetipinę vienuolynų sodų teritorijos tradiciją šalia pastato kuriama nauja žalia edukacinė lauko erdvė.


DOROTĖJA ŽIUGŽDAITĖ, vadovas - Aurimas Syrusas

KVARTALO REGENERACIJA NAUJININKUOSE: TERITORIJOS PRITAIKYMAS GYVENAMAJAI PASKIRČIAI PAGAL SAVADARBIO MIESTO METODINIUS PRINCIPUS

Planuojant bei vystant naujas miesto teritorijas Europoje vis dažniau aptinkami savadarbio miesto principais kuriami, į ateitį orientuoti, savarankiški bendro būsto ir gyvenamųjų namų projektai, kur miestą kuria jo gyventojai, įgyvendindami savo svajones apie būstą bei gyvenamąją aplinką. Gyventojai ieškantys geresnio, jiems ir jų bendruomenei pritaikyto, ekonomiško būsto, jo projektą inicijuoja ir įgyvendina patys. Tai yra „savadarbis miestas“, kuriame žmonės bendradarbiauja visais lygmenimis, tampa užsakovais, o bendrai sutelkus pinigus pastato finansavimui, įsigijimui bei įrengimui mažinami statybos kaštai, tokiu būdu sutaupytus pinigus bei prioritetą galima skirti ilgalaikiams sprendimams. Toks metodas pasitarnauja ir kaip miesto tankinimo strategija, kurianti naudą aplinkinei kaimynystei. Remiantis savadarbio miesto principais bei Vilniaus miesto rengta schema Naujininkų vystymo strategijai parengtas kvartalo regeneracijos projektas. Vadovaujantis prisitaikančios, pakartotinio panaudojimo architektūros modeliu, teritorijoje esantys geros būklės pastatai pritaikomi bendruomeninėms bei gyvenamajai funkcijai.


KASPARAS ŽILIUKAS, vadovas - doc. Romualdas Kučinskas

GARAŽŲ MASYVO KONVERSIJA PALANGOJE

Magistro bagiamajame darbe tiriamas šiuolaikinio architekto vaidmuo, dažniausiai sutinkamos archaktyvizmo praktikos, miestų administracijų metodai teritorijų architektūriniam vientisumui užtikrinti, apžvelgiami kokybiškos aplinkos kriterijai remiantis aplinkos naudotojų patirtimis. Išvadose apibendrinama, koks architekto vaidmuo ir kokie kūrybiniai metodai (įrankiai) turėtų būti taikomi kompleksiškoje aplinkoje. Kūrybiam darbui pasirinkta kompleksiška garažų teritorija Palangoje. Remiantis tiriamojo darbo išvadomis, teritorijos konversijos metu pagrindinis architektas veikia kaip moderatorius, o ne kaip projektuotojas. Bagiamajame darbe rengiamos architektūrinės gairės garažų masyvo teritorijos konversijai. Šios gairės derinamos su garažų bendrijos atstovais. Parengus gaires, jos išbandomos su skirtingais architektais ir siekiama atsakyti į klausimą - ar Architektas veikdamas kaip moderatorius ir pasitelkdamas gaires gali užtikrinti kompleksiškų aplinkų architektūrinį vientisumą.


2018 - 2019 metų bakalaurų baigiamieji darbai


AUGUTIS JOKŪBAS, vadovas - doc. R. Kučinskas

MULTIFUNKCINIS KOMPLEKSAS VILNIUJE

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir įstojus į Europos sąjungą, Vilniaus miesto erdvės buvo pertvarkomos, bandant prilygti kitiems europietiškiems miestams. Tęsiant Nasvyčių idėją Vilniaus centrą perkelti į šiaurinį Neries krantą, į istorinį Šnipiškių priemiestį, dangoraižių šešėlyje atsidūrė XIX a. pabaigje – XX a. pradžioje statytų medinių namų kvartalas. Vilniaus kontekste Šnipiškės tapo prestižiniu rajonu, kuris nėra išnaudojamas, dėl to yra ruošiami planai naujoms gatvėms, pastatams, verslo centrams. Kilo mintis įamžinti medinę rajono architektūrą kaip rajono tapatumo ir ilgos istorijos liudininkę, programuojant saugomą Skanseno teritoriją idėjos lygmenyje. Atsižvelgdamas į formuojamą naujojo miesto (kalvos) viziją, iškeliu ypatingai saugomus teritorijos sklypus ir gatves į aukštį, kuriame horizontalus užstatymas tampa vertikaliu. Sąryšiu su pagrindu tampa šviesos šuliniais virtę ūkiniai pastatai, laiptais jungiantys apatinį ir viršutinį aukštus. Aplink juos formuojama žemutinių aukštų funkcija.


BARANAUSKAITĖ INDRĖ, vadovas - lekt. A. Syrusas

SLUŠKŲ RŪMŲ KOMPLEKSO PLĖTRA IR SUTVARKYMAS
Sluškų rūmai yra vertingas XVIII a. barokinės vilos tipo pastatas, įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Keičiantis laikmečiams projektuojamoje teritorijoje keitėsi užstatymas, rūmų fasadai, todėl šio projekto užduotis – grąžinti pastatui barokinės architektūros dvasią, o projektuojant multifunkcinį kompleksą, neužgožti Sluškų rūmų panoramos ir šalia esančio parko. Projektuojant atsižvelgiama į tai, kad komplekso sklypo šiaurės vakarų dalis ribojasi su Neries pakrante, kuri šiuo metu iki galo neišvystyta ir apleista, nėra aiškiai išreikšto priėjimo prie pakrantės, kuri šiuo metu gausiai apaugusi menkaverčiais želdiniais. Be to, nagrinėjamoje teritorijoje trūksta viešųjų erdvių, kurios užtikrintų sąryšį tarp Sluškų rūmų, kalėjimo komplekso statinių ir upės. Todėl keičiami automobilių įvažiavimai į sklypą, vystomi pėsčiųjų takai. Pastatuose atsiranda tokios funkcijos, kaip viešoji biblioteka, skaitykla, meno centras, ofisai, barai, menininkų dirbtuvės ir oranžerija. Projektas parengtas komandoje su Monika Mileikyte.


MILEIKYTĖ MONIKA, vadovas - lekt. A. Syrusas

SLUŠKŲ RŪMŲ KOMPLEKSO PLĖTRA IR SUTVARKYMAS
Sluškų rūmai yra vertingas XVIII a. barokinės vilos tipo pastatas, įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Keičiantis laikmečiams projektuojamoje teritorijoje keitėsi užstatymas, rūmų fasadai, todėl šio projekto užduotis – grąžinti pastatui barokinės architektūros dvasią, o projektuojant multifunkcinį kompleksą, neužgožti Sluškų rūmų panoramos ir šalia esančio parko. Projektuojant atsižvelgiama į tai, kad komplekso sklypo šiaurės vakarų dalis ribojasi su Neries pakrante, kuri šiuo metu iki galo neišvystyta ir apleista, nėra aiškiai išreikšto priėjimo prie pakrantės, kuri šiuo metu gausiai apaugusi menkaverčiais želdiniais. Be to, nagrinėjamoje teritorijoje trūksta viešųjų erdvių, kurios užtikrintų sąryšį tarp Sluškų rūmų, kalėjimo komplekso statinių ir upės. Todėl keičiami automobilių įvažiavimai į sklypą, vystomi pėsčiųjų takai. Pastatuose atsiranda tokios funkcijos, kaip viešoji biblioteka, skaitykla, meno centras, ofisai, barai, menininkų dirbtuvės ir oranžerija. Projektas parengtas komandoje su Indre Baranauskaite.

 


BRUŽAS VILIUS, vadovas - lekt. S. Sparnaitis

KOPGALIO TERITORIJOS REGENERACIJA

Kopgalis – šiauriausia Kuršių nerijos dalis ir “jauniausia” pusiasalio vietovė. Teritorija geologiškai nuolat kito vėjo, audrų, srovių, potvynių, pustomo smėlio poveikyje. Iki Antrojo pasaulinio karo Kopgalyje susidarė trys savarankiški urbanistiniai kompleksai – žvejų gyvenvietė, fortas ir karantino stotis. Kopgalio teritorijos regeneracijos projekte kompleksiškai sprendžiama Kuršių nerijos šiaurinės dalies teritorija. Projektas susideda iš trijų dalių: A - Interaktyvaus muziejaus su dirbtuvių erdvėmis ir biblioteka; B - Apartamentų nuomos; C - Kuršių Nerijos pažinimo centro su apžvalgos bokštu. Pastatų kompleksas yra projektuojamas atsižvelgiant į gamtinį karkasą, istorinį užstatymą bei urbanistinę dominantę – Kopgalio fortą. Projekte sukuriama nauja savarankiška teritorijos infrastruktūra, subtiliai prisiderinant prie esančios gamtinės aplinkos, išsaugoma natūralaus parko idėja, išlaikoma moderni, tačiau Kuršių nerijai būdinga architektūrinė estetika. Projektas parengtas komandoje su Viktoru Čeika.


ČEIKA VIKTORAS, vadovas - lekt. A. Syrusas

KOPGALIO TERITORIJOS REGENERACIJA

Kopgalis – šiauriausia Kuršių nerijos dalis ir “jauniausia” pusiasalio vietovė. Teritorija geologiškai nuolat kito vėjo, audrų, srovių, potvynių, pustomo smėlio poveikyje. Iki Antrojo pasaulinio karo Kopgalyje susidarė trys savarankiški urbanistiniai kompleksai – žvejų gyvenvietė, fortas ir karantino stotis. Kopgalio teritorijos regeneracijos projekte kompleksiškai sprendžiama Kuršių nerijos šiaurinės dalies teritorija. Projektas susideda iš trijų dalių: A - Interaktyvaus muziejaus su dirbtuvių erdvėmis ir biblioteka; B - Apartamentų nuomos; C - Kuršių Nerijos pažinimo centro su apžvalgos bokštu. Pastatų kompleksas yra projektuojamas atsižvelgiant į gamtinį karkasą, istorinį užstatymą bei urbanistinę dominantę – Kopgalio fortą. Projekte sukuriama nauja savarankiška teritorijos infrastruktūra, subtiliai prisiderinant prie esančios gamtinės aplinkos, išsaugoma natūralaus parko idėja, išlaikoma moderni, tačiau Kuršių nerijai būdinga architektūrinė estetika. Projektas parengtas komandoje su Vilium Bružu.


DIRŽYTĖ FAUSTA, vadovas - doc. A. Siaurusaitytė Nekrošienė

GAMYKLOS “EKRANAS” REGENERACIJA
Panevėžyje pertvarkoma apleista kineskopinių televizorių gamyklos teritorija. Esamas vienos paskirties sklypas suskirstomas į keturis funkcinius vienetus: vakaruose – kultūrinė zona, rytuose – rekreacinė, tada – sporto, o šiaurinėje dalyje paliekama esama gamyklinė funkcija. Vakarinėje dalyje marių krantinė pratęsta, paryškinant upės užtvenkimo priežastį – gamyklą. Formuojamas naujas automobilių ir pėsčiųjų takų tinklas. Detalizuojamas pastatas – buvęs televizorių surinkimo cechas. Nuo gatvės pusės paliekamas ištisinis buvusio fasado įvaizdis, o kitoje pusėje pastatas tarsi išsiskaido į mažesnius tūrio vienetus ir priartėja prie žmogaus mastelio. Skaldant pastatą į kelias dalis, į gamyklinę teritoriją vizualiai pratęsiama pirmoji Panevėžio gatvė. Vienoje pastato dalyje – menas (Panevėžio miesto menininkų galerija, suaugusiųjų meno dirbtuvės ir meninkų dirbtuvės/loftai), kitoje – kultūra (parodų/mugių centras, konferencijų/renginių salės ir restoranas). Regeneracijos idėja – ardant tūrį, palikti buvusį kolonų karkasą.
 


DELTUVA ARNAS, vadovas - doc. V. Gerliakas

KINO CENTRAS-STUDIJA VILNIUJE

Atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvoje atgimsta lietuviško kino kūryba, projektuoju komercinį visuomeninį kom-pleksą Vilniuje, Oslo gatvės ir vakarinio Neries upės kranto sankirtoje. Jį sudaro šeši kompoziciniai tūriai – kino paviljonas; įstiklintas holas, kuris yra kaip visų funkcijų jungtis; didžioji ir mažoji kino salės; muziejus/kino biblioteka; didžiausias tūris, kuriame įsikūrusi kino centro administracija, dvi kino studijos bei bendros erdvės švietimui, suprojektuotos siekiant žmones supažindinti su tuo, kas jau sukurta ir kas šiuo metu kuriama. Keturi paskutiniai minėti tūriai sukurti lyg “juodos dėžės”, į kuriuos per fasadus nepatenka šviesa. Muziejaus fasadui papildomai naudojamas surūdijęs metalas, pabrėžiantis visuomeninę pastato paskirtį. Kuriamos filmavimo zonos lauke, atgaivintas automobilių kinas, šalia komplekso sukurtas parkas, kuris yra lyg jungtis su planuojamu pėsčiųjų taku per Nerį ir šalia esančiais Lazdynų ir Vilkpėdės mikrorajonais.


GAUDUTYTĖ LAURA, vadovas - doc. A. Siaurusaitytė Nekrošienė

REKREACINIS KOMPLEKSAS KUČKURIŠKĖSE

Kompleksas projektuotas Kučkuriškėse, Vilnios upės vingyje. Teritorija apsupta kraštovaizdžio draustiniais ir saugomais istoriniais objektais. Išraiškingas teritorijos gamtinis karkasas ir patogus susisiekimas su miesto centru įkvėpė sukurti nestandartinės funkcijos rekreacinį kompleksą. Šis pastatų ansamblis veikia kaip laisvalaikio dienos centras, skirtas išsekusiems nuo greito gyvenimo tempo ir miesto triukšmo žmonėms. Komplekso pirmas aukštas projektuotas kaip viešas, aiškios struktūros ir atviras. Jis susideda iš restorano, konferencijų salės, galerijų, universalių dirbtuvių ir psichologo kabinetų. Tuo tarpu cokolinis aukštas kur kas intymesnis – jo sudėtinga planinė struktūra kuria paslaptingas erdves, skirtas iššaukti slopinamoms emocijoms. Tai filosofinių pasivaikščiojimų ir meditacijų erdvės, kurių pabaigoje žmogus nukreipiamas į pietuose esantį parką. Komplekso funkcijos projektuotos taip, kad viena kitą papildytų ir sukurtų architektūriškai įkvepiančias erdves.


JONAITYTĖ RUGILĖ, vadovas - doc. A. Siaurusaitytė Nekrošienė

ŠIAURĖS PAŠVAISČIŲ STEBĖJIMO BAZĖ ISLANDIJOJE

Šiaurės pašvaistės – viena iš priežasčių aplankyti laukine gamta pasižyminčią Islandiją. Norint išvysti dangaus reiškinius, tenka ilgai ir kantriai laukti. Projekto tikslas – užtikrinti šiltą laukimą ir komfortišką stebėjimą bei sukurti išskirtiniu dizainu pasižyminčius pastatus. Projekto vieta – šiaurės rytų Islandijoje, vietoje, kuri geriausiai tinkama paukščių stebėjimui. Sklypo lokacija padiktavo apartamentų formą tai – paukščio lizdą primenantis rėmas, apgaubtas stiklu, kuris, šviečiant saulei, keičia spalvas ir primena šiaurės pašvaistes. Be gyvenamųjų tūrių, sklype suprojektuotas į šlaitą įkastas pastatas, kuriame telpa bendrosios poilsio erdvės su restoranu, SPA bei šeimininkų privati erdvė. Šiam pastatui naudojami vietinei architektūrai būdingi velėnomis dengti stogai. Sklypo plane esantis trijų apskritimų piešinys padiktuotas islandiško mitologinio ženklo „Ginfaxi”. Numatytos vietos dengtai terasai ir islandiškiems arkliams skirtai arklidei.


LABANAUSKAITĖ GRETA ANELĖ, vadovas - prof. dr. T. Grunskis

ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS KAUNE
Architektūros muziejus yra reikšmingas visuomeninis kultūrinis objektas, galintis pakelti bendrąjį kultūros lygį šalyje, regione.  Ekspozicinių erdvių mieste yra, tačiau esamos galerijos, muziejai neatitinka įvairių reikalavimų, taikomų šiuolaikinei ekspozicijų erdvei. Muziejus planuojamas centrinėje Kauno dalyje, vietoj viešbučio vaiduoklio. Išlaikoma susiformavusi Naujamiesčio urbanistinė struktūra – perimetrinis užstatymas, tačiau pirmojo aukšto linkis sukuria erdvės gatvės koridoriuje, bei įtraukia į vidinį kiemą. Lenktos formos fasaduose, bei plano simetrija yra  asociacija į Kauno tarpukario modernistinės architektūros  pastatus, pavyzdžiui, Centrinius pašto rūmus.  Pastatas sukomponuotas iš dviejų pagrindinių tūrių: žemesnio, esančio prie gatvės, kuriame numatomos ekspozicijų erdvės, kavinė, skaitykla, ir aukštesniojo tūrio, kvartalo viduje, su archyvavimo, kūrybinių dirbtuvių, bei administracinėmis funkcijomis. Pastatas minimalistinės formos, iš vidinio kiemo pusės tūris skaidrus, o žvelgiant iš išorės - matinis, blausus.
 


LUKAS MARTYNAS, vadovas - doc. A. Burba

TURGUS GARGŽDUOSE

Projektas vystomas Gargždų miestelio centre esančio dabartinio turgaus teritorijoje. Dabartinį turgų sudaro laikinos palapinės, kilnojami namukai ir angaras. Neišspręstas automobilių parkavimas. Projekte išgryninamos pagrindinės esamo turgaus teikiamos paslaugos. Turgų sudaro 3 tūriai – turgaus pastatas, prekybinis pastatas ir daugiaaukštė parkavimo aikštelė. A - turgaus pastatas – vieno aukšto su švieslangiais, atkartojančiais šalia esančius gyvenamuosius pastatus. B - prekybinis pastatas – dviejų aukštų su atriumu. Antrame aukšte trikampių langų motyvas pereina į turgaus pastato trikampius švieslangius. C - daugiaaukštė parkavimo aikštelė – pirmame aukšte iš vidinio turgaus kiemo suprojektuotos komercinės patalpos. Taip pat numatyta nauja gatvė, kurios paskirtis – komplekso aptarnavimas. Turgų nuo greta esančios parduotuvės automobilių aikštelės atskiria medžių alėja. Pastatų apdailai yra panaudotas gargždo motyvas, kuris susijęs su miestelio pavadinimo kilme.


VISELGA AUGUSTINAS, vadovas - doc. R. Kučinskas

KAUNO RADIO GAMYKLOS REGENERACIJA

Tai yra projektas apie prieštaravimą architektūroje, apie dviejų skirtingų ideologijų susikirtimą. Kaune stovinti Prisikėlimo bažnyčia ir vėliau greta pastatyta radijo gamykla yra sąmoningai sukurto architektūrinio prieštaravimo pavyzdys. Šiandien, viena vertus, tai istorinis faktas, kita vertus, – mus žeminančios ideologijos reliktas, niekaip nederantis šiuolaikiniame mieste, kur jį norėtųsi nugriauti. O gal kaip tik šių dienų miestas tuo patrauklesnis, kuo daugiau turi ką papasakoti? Šis klausimas ir tampa esminiu mano projekte. Jame esantis architektūrinis prieštaravimas tampa vertybe, o nauja architektūra kuria naują paralelę. Projekte susikerta dinamiškas miestas ir statiškas istorinis faktas, taip išryškinant istoriją ir sujungiant ją su miestu.