Tarptautiniai ryšiai

Gretos Skamaročiūtės įspūdžiai iš Miuncheno dailės akademijos Vokietijoje

Mokslo metai prasideda spalio viduryje ir tęsiasi iki vasario pradžios. Atvykau į Miuncheną spalio 10d. naktį. 

VIEŠASIS TRANSPORTAS mieste salyginai brangus, kelionė nuo oro uosto iki miesto kainuoja 11-13,5 Eur. Šiaip vienkartinis bilietas miesto ribose kainuoja 3,5Eur. Erasmus studentai gauna šiokias tokias nuolaidas mėnesiniams ir savaitiniams bilietams, kaina taip pat priklauso nuo gyvenamosios vietos. Mano atveju, kelionės kainuodavo apie 14Eur/sav. Šiaip transportas išvystytas puikiai, traukiniai važiuoja iki 2 nakties, vėliau naktimis kursuoja autobusai. 

Iš oro uosto keliavau tiesiai į naujus namus. Gavau studentų bendrabutį Studentenstadt-Freimann. Atvykusi radau raktus specialioje dėžutėje, taigi jokių problemų dėl vėlaus atvykimo nekilo, dokumentus pasirašiau sekančią darbo dieną.

GYVENAMOJI VIETA. Miunchene dažnai yra labai sunku susirasti būstą, konkurencija labai didelė, o kainos taip pat labai aukštos. Taigi nepavykus gauti bendrabučio, reikėtų kuo anksčiau pradėti būsto ieškotis pačiam. Erasmus studentai turi privalumą prieš kitus studentus, kadangi jiems nereikia stoti į bendrą eilę - akademija turi kažkokį kiekį kambarių, rezervuotų užsienio studentams. Šiais metais buvo priimti tik trys studentai, dėl to visi gavome būstą, tačiau paprastai į akademiją būdavo priimami virš 20 studentų ir akademija negalėdavo visiems pasiūlyti gyvenamosios vietos (nežinia, kaip bus kitais metais, prie to prieisiu vėliau). Bendrabučiai turi mažai ką bendro su lietuviškais bendrabučiais - kiekvienas studentas gauna nuosavą kambarį ir dalinasi virtuve ir/ar vonios kambariu su keliais kitais studentais arba iš vis gauna nuosavą butuką. Būstai ne prabangūs, tačiau tvarkingi ir sąlyginai ramūs.

Pirmasis susitikimas akademijos tarptautinių ryšių skyriuje įvyko vos prasidėjus semestrui. Erasmus studentus pasitiko du buvę akademijos studentai, tuo metu laikinai ėję tarptautinio skyriaus koordinatorių pareigas. Pasirašėme dokumentus, koordinatoriai aprodė akademiją, papsakojo apie studijas ir miestą, pavaišino pietumis.

AKADEMIJOS ADMINISTRACIJA šiemet buvo gana chaotiška. Tarptautinio skyriaus koordinatorių pareigas laikinai perėmę buvę studentai pavadavo kitus du asmenis, nes vienas jų mirė, o kitas sirgo. Praėjus kokiam mėnesiui skyriaus iš vis nebeliko, visus reikalus perėmė administracija, taigi sklandžiai niekas nevyko, bet galų gale vistiek įvyko. Taip pat šiais metais akademijoje vykdomi rimti struktūriniai pokyčiai, taigi chaosas kaip ir neišvengiamas. Dėl visų šių priežasčių ir Erasmusų priėmimas vyko kažkaip keistai, kaip jau minėjau, mūsų buvo priimti tik trys.

Po keletos dienų susisiekiau su profesioriaus asistente, pranešiau, kad aš esu, ir susiradau vietą klasėje.

KLASIŲ SISTEMA. Akademijoje studijos organizuojamos skirtingai kiekvienoje klasėje. Nėra katedrų, suskirstymo pagal mokslo metus ar dar kažką. Studijas organizuoja pasirinktas profesorius/ė ir asistentas/ė. Šie organizuoja klasių susitikimus, kurie, priklausomai nuo klasės, vyksta kas mėnesį ar kas savaite. Mano klasės (prof. Olaf Nicolai) susitikimai vykdavo maždaug kas antrą savaitę po 2-3d. Susitikimų metu studentai pristatinėdavo savo kūrybą visai klasei, vykdavo bendrų projektų aptarimai, taip pat lankėmės parodose, rengdavome bendrus pietus ar vakrienes, turėjome savaitgalio išvyką į kalnus. Tačiau, mano žiniomis, kai kurios klasės savo profesorius matė vos po kartą ar du per visą semestrą. Taigi labai sunku kalbėti apie mokslus akademijoje bendrai. Taip pat, grįžtant prie šiemetinio chaoso, Erasmus studentams nebuvo išskirta atskira studija, kaip būdavo anksčiau, vietoje to buvome skatinami integruotis į atskiras klases.

Tai, mano nuomone, išėjo tik į naudą.

AKADEMIJA labai graži ir erdvi, puikioje vietoje ir turi bene visus reikalingus workshop'us (popieriaus perdirbimas, plastikas, stiklas, medis, metalas, grafikos staklės, foto/video studijos ir įranga ir t.t.). Dirbtuvių vedėjai paprastai patys yra menininkai. Akademijoje taip pat vyksta teorijos paskaitos, kurias galima laisvai pasirinkti ir lankyti jų tiek, kiek norisi. Taip pat bent kelis kartu per mėnesį akademija sulaukia įvairių svečių ir kviečia dalyvauti jų pranešimuose/dirbtuvėse/paskaitose/diskusijose visus norinčius studentus. Erasmus studentai turi galimybę naudotis viskuo ir dalyvauti visur kaip ir kiti studentai. Veiklos ir pasirinkimų pakankamai daug ir visas studijų organizavimas vyksta savarankiškai, taigi jei kažkas tikisi, kad kas nors duos nurodymus kaip ir ką daryti, ši akademija būtų prastas pasirinkimas. Taip pat galėtų būti sunku visiškai nemokant vokiečių kalbos. Nors kokie 90% visų akademijos žmonių puikiai kalba angliškai, vokiečių kalba visvien yra pagrindinė, taigi būtų pravartu žinoti bent kalbos pagrindus. Beveik visos teorinės paskaitos taip pat vyksta vokiečių kalba. 

MIESTAS IR UŽMIESTIS. Teko girdėti, kad Miunchenas labai nuobodus ir konservatyvus miestas, tačiau nelabai galėčiau su tuo sutikti, kadangi per 5 mėnesius nenuobodžiavau nė dienos. Mieste gausu įvairių muziejų, į meno muziejus beje visi akademijos studentai įleižiami nemokamai, daug parkų, galerijų, barų, puikių žmonių ir t.t. Už maždaug valandos kelio traukiniu galima pasiekti kalnus, ežerus ir miškus.

Ką dar galbūt verta paminėti, tai BIUROKRATIJA. Atvykus į šalį yra privaloma prisiregistruoti mieste ir mokėti mokesčius, kurie priklauso nuo šeimyninio statuso, priklausymo kažkokiai religijai ir dar keletos dalykų. Taip pat visiems yra privalomas nacionalinio radijo ir televizijos mokestis. Kai kurie nesiregistruoja mieste siekdami išvengti šių mokečių ir jei neturi būtinybės ar noro susirasti darbą Vokietijoje. O įsidarbinant taip pat reikalingas vokiškas sveikatos draudimas. 

Tai tiek. Patirtis buvo nuostabi.