2020 m. rugsėjo 17 d. Beatričės namuose-muziejuje buvo pristatyta VF Grafikos programos magistrantės Teodoros Jurčytės solo paroda „Sodauto / sidabro”.

Tai paroda, pristatanti pastarųjų kūrybos metų laikotarpį, kuriame mezgiau pokalbį su manyje atskirą erdvę ar terpę kuriančiais, jau praėjusio ir dar einančio gyvenimo atsiminimais.
Su tuo, kas iš jų yra likę, taip pat tuo, ką jau visiškai sunku atgaminti.
Taip pusiau natūraliai, pusiau atsitiktinai, susikūrė savotiška atminties kinematografija / spalviniai blyksniai, kurie tampa realiais, pasiliekančiais atsiminimų simboliais. Juodi, balti bei pilki pustonių fragmentai yra lyg atminties „pauzės“, neatitikimai ir nauji persikūrimai, kurie įvyksta pamiršus ar kaip tik, atsiminus išgyventą potyrį.
„Sodauto / sidabro“ - pavadinimo reikšmės paimtos iš lietuvių liaudies dainoms būdingų garsažodinių junginių, kurie virsta į priegiesmius, atbaigiančius dainos stulpelius.
Polifoniškas atlikimas padiktuoja, kad ne visi žodžiai klausytojui suprantami, todėl prasmingieji žodžiai pagal tradiciją būdavo įterpiame tik ten, kur jie geriausiai girdisi.
Taigi, mano atsiminimų nuotrupos, ryškesnės ar blyškesnės ir tampa tais – „sodauto/sidabro“ - savotiškais, mistiškais, bet įgarsintais, svarbiais pavidalais, kuriais šioje parodoje ir dalinuosi.
Besimainanti gyvenimiška patirtis kuria filosofinius ir poetinius ryšius su mano pačios gyvenimu, kuria atsiminimų sodą- daugina, dalina, sodina. Leidžia atrasti įvairias sodo kertes. Nukeliauti į nepažintus ir neatrastus kitų sodus. Kiekviena patirtis turi savo pavidalą, savo esatį, už kurios vis tiek kažkas slypi, net jei tai nėra taip greit paaiškinama. Kartais galvoju, kad tam tikra gyvenimiška patirtis yra panaši į sapną, ypač savo vaizdų turtingumu, bet tuo pačiu ir tuo, kas nėra pavaldu žodinei išraiškai. Taigi, kurdama patirties pavidalus, suprantu, kad pastarieji pasireiškia mistiškai ir savarankiškai.
Tad tokie trumpi įgarsinti vaizdai ir tampa nuoseklumo faktoriumi bandant išsaugoti įvairias svarbias atsiminimų detales.
Tai lyg nesibaigiantis tapsmo menas, kuris, nors ir kartojasi, taip pat savotiškai kaskart sustabdo esamąjį laiką ir nukelia kitur. Patirtis, kaip atsiminimas, yra aiškiai regimas tik jį patyrusiam, bet juo galima pasidalinti. Ji gali tapti bendru vardikliu siekiant susikalbėti. Toks patirties atsiminimas padeda regėti, kurti.. tariant Hans-Georg Gadamer žodžiais: <...>
“Menas ne tik atskleidžia prasmę. Veikiau reikėtų sakyti, jos jis paslepia prasmę tvirtame pavidale, kad ji neišsisklaidytų ar neišsektų, o būtų įtvirtinta”.

-Teodora Jurčytė

Parodos galerija

[[preview external content]] https://sodauto.weebly.com

Paroda veikė: rugsėjo 17- spalio 17 dienomis.
Beatričės namai - muziejaus, Vienuolio g. 12-1, Vilnius
Parodą kuravo - Beatričės namai - muziejus.