Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto Architektūros katedra nuosekliai stiprina tarptautinį bendradarbiavimą, siekdama praplėsti studentų akiratį ir užtikrinti aukščiausią studijų kokybę. Šiais metais čia itin gausu konsultuojančių dėstytojų iš užsienio, kurių indėlis ne tik suteikia tarptautinės patirties, bet ir skatina idėjų mainus, ypač svarbius magistrinių darbų vystymui. Vienas tokių pavyzdžių – Igno Arlausko magistrinis darbas, kuriam vadovo prof. Jonas Audėjaitis ir konsultavo prof. Rainer Mahlamäki iš Suomijos.
Tarptautiškumas – galimybė augti
Architektūros katedros tarptautiniai ryšiai suteikia studentams galimybę mokytis iš pasaulinio lygio ekspertų, dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir gilinti savo žinias globaliame architektūros kontekste. Užsienio specialistų įtraukimas į studijų procesą leidžia peržengti lokalių mokyklų ribas ir skatina platesnį architektūrinį mąstymą. Prof. Rainer Mahlamäki, Suomijos architektūros autoritetas, yra žinomas dėl savo jautraus požiūrio į istorinę ir socialinę aplinką. Jo patirtis projektuojant memorialinius ir kultūrinius objektus yra neįkainojama studentams, siekiantiems kurti architektūrą, kuri ne tik atitinka techninius reikalavimus, bet ir turi gilią emocinę bei socialinę reikšmę.
Igno Arlausko magistrinis darbas – tarp vietinio ir globalaus
Igno Arlausko magistrinis darbas išsiskiria tarptautiniu požiūriu ir nagrinėja aktualias architektūros problemas globaliame kontekste. Jo tyrimas orientuotas į istorinių pastatų integraciją į šiuolaikinę urbanistiką.Vadovaujant prof. Jonui Audėjaičiui ir konsultuojant prof. RainerMahlamäki, darbe derinamos teorinės įžvalgos su praktiniu architektūriniu požiūriu.„Mano projektas – Helsinkio Olimpinio terminalo konversija į Architektūros ir dizaino muziejų. Šiuo darbu siekiau ištirti, kaip architektūra gali jautriai transformuoti istorinius pastatus, ne tik išsaugodama jų kultūrinę vertę, bet ir suteikdama jiems naują funkciją.Daugiausia dėmesio skyriau paveldo tapatybės interpretavimui šiuolaikiniame kontekste, analizuodamas, kaip išsaugoti erdvinę, medžiaginę ir urbanistinę struktūrą, tuo pačiu ją papildant naujais architektūriniais sluoksniais”, – pasakoja Ignas.
Magistrantas pabrėžia, kad konsultacijos su prof. R. Mahlamäki buvo itin vertingos vystant projektą: „Profesorius dalinosi ne tik savo profesine patirtimi, bet ir kritiškomis įžvalgomis. Jo pastebėjimai padėjo įvertinti projektą platesniame kultūriniame kontekste – ypač aktualūs tapo klausimai apie tai, kaip architektūra gali perteikti istorinę atmintį bei kokios ribos egzistuoja tarp autentikos ir interpretacijos.” Ignas taip pat džiaugėsi konsultuojančio Suomijos profesoriaus palaikymu ir skatinimu priimti drąsesnius, gerai argumentuotus sprendimus.
Studento nuomone, toks tarptautinio konsultavimo formatas leidžia pažvelgti į projektą ne tik lokaliai, bet ir globaliai, padeda susidaryti labiau informuotą požiūrį į paveldosaugą, konversijos strategijas ir architektūrinį pasakojimą. „Iš prof. R. Mahlamäki išmokau ieškoti balanso tarp jautraus santykio su esamu kontekstu ir konceptualaus stiprumo. Taip pat – vertinti architektūrinę tylą, subtilumą, ir gebėjimą neperkrauti erdvės pertekliniu naratyvu”, – sako magistrantas, gegužės pabaigoje apsigynęs savo projektą.
Partnerių konsultacijos – Kauno architektūros studentų kelias į sėkmę?
Prof. Jonas Audėjaitis, ilgametis VDA Architektūros katedros dėstytojas, garsėjantis inovatyviu požiūriu į architektūros edukaciją ir gebėjimu sujungti skirtingas architektūros kryptis, dalijasi įžvalgomis apie naują baigiamųjų darbų rengimo formatą:
„Prof. R. Mahlamäki, kartu su kitais trimis užsienio specialistais, buvo pakviestas suformuluoti baigaimųjų projektų temas architektūros magistrantams. Šie užsienio dėstytojai nėra pagrindiniai darbų vadovai, jie konsultuoja, išsako savo nuomonę, pastabas. Tokios konsultacijos studentams vertingos dėl daugelio aspektų, pradedant projekto vietos pažinimu ir baigiant pasidalinimu profesinėmis įžvalgomis. Jų dėka studentai gali perprasti darbo šiame lauke principus ir pasiruošti savarankiškai veiklai”, – komentuoja VDA Kauno fakulteto dekanas.
Visi šiais metais architektūros studijas baigę magistrantai rengė projektus užsienio temomis. Kauno fakultetas turi partnerių įvairiose šalyse – konsultantai šiems darbams buvo pakviesti iš Chanijos, Grenoblio, Nanto ir Helsinkio miestų. Visi studentai galėjo nuvykti ir gyvai susipažinti su savo lokacijomis. Profesorius pabrėžia: „Tokia galimybė – didelis privalumas, nes parengti gerą architektūrinį projektą nuotoliu yra labai sudėtinga.”
Paklaustas, kaip atsirado naujasis modelis, prof. Jonas Audėjaitis pasakojo, jog ši tarptautinio bendradarbiavimo idėja jam kilo po sėkmingo projekto su Grenoblio universitetu 2024 m., kurio metu Lietuvos studentai turėjo užduotis Grenoblyje, o prancūzai – Kaune. “Tada pagalvojau, kad tai galėtų būti ir diplominių darbų formatas. Šia išskirtine iniciatyva siekiame, kad studentai suprastų, jog jų veikimo laukas nėra tik Lietuvoje, jog profesionali architektūros kalba visur suprantama, todėl užsimezgę profesiniai ryšiai ir besiformuojanti patirtis atveria platesnes galimybes ateičiai”, – teigia dekanas.
Tarptautinis bendradarbiavimas – raktas į kokybišką architektūrą
Ši išskirtinė Kauno fakulteto Architektūros katedros iniciatyva ženkliai prisideda prie studijų kokybės. Jos dėka studentai gali įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, būtinų sėkmingam darbui tarptautinėje aplinkoje.Bendradarbiavimas su užsienio dėstytojais atveria studentams duris į tarptautinius konkursus, stažuotes ir mokslinius tyrimus, taip didindamas Lietuvos architektūros mokyklos konkurencingumą pasaulyje. Igno Arlausko darbas – puikus pavyzdys, kaip tarptautiniai kontaktai ir ekspertų įžvalgos gali padėti sukurti aukšto lygio architektūrinius sprendimus.
Tarptautiškumas VDA Kauno fakulteto Architektūros katedroje yra ne tik praturtinanti patirtis, bet ir būtinybė šiandieninėje architektūros edukacijoje. Užsienio dėstytojų indėlis leidžia integruoti naujausias pasaulines tendencijas ir metodikas, o studentų įsitraukimas į tarptautines temas ir diskusijas padeda jiems tapti konkurencingais specialistais globalioje architektūros rinkoje.