Ką bendro turi Atlanto vandenyno, Viduržemio ir Baltijos jūros pakrantės? Jų kraštovaizdžiai, klimatas ir miestų raidos istorijos skiriasi, tačiau visose trijose vietose kyla panašus klausimas: kaip plėtoti pakrančių teritorijas, išsaugant jų gamtinę ir kultūrinę vertę? Atsakymų kartu ieško architektūros studentai ir dėstytojai iš Paryžiaus, Zagrebo ir Kauno. Po Prancūzijos ir Kroatijos pakrančių tyrinėjimų jų žvilgsnis krypsta į Lietuvą – Stariškių teritoriją Klaipėdoje. .jpg)
Šis trijų pakrančių dialogas vyksta pagal tarptautinę mišriąją intensyviąją programą (BIP) „Coastal Heritages in the Periphery“. Rugsėjo 27 d. prasidėjusį Lietuvos etapą koordinuoja Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Programoje taip pat dalyvauja PSL universiteto Paris-Malaquais architektūros mokykla Prancūzijoje ir Zagrebo universiteto Architektūros fakultetas Kroatijoje.
Skirtingi pakrančių atvejai leidžia studentams palyginti, kaip miestų plėtra, klimato kaita, infrastruktūra ir rekreacija veikia pajūrio kraštovaizdį. Kiekvienoje šalyje jie susipažįsta su konkrečia teritorija, jos žmonėmis ir interesais, o sukauptas įžvalgas atsiveža į kitą tyrimo etapą.
Stariškiai - vieta, kur susitinka skirtingi interesai 
Lietuvoje kūrybinių dirbtuvių dėmesio centre atsidūrė Stariškės. Šioje Klaipėdos pakrantės teritorijoje ypač aiškiai susikerta miesto ir uosto raidos, gamtinės aplinkos išsaugojimo, viešojo naudojimo bei ekonominės plėtros klausimai.
Tarptautinės studentų komandos svarsto, kokia galėtų būti Stariškių ateitis. Kaip užtikrinti, kad pakrantė išliktų vertinga gamtai ir prieinama žmonėms? Kokios veiklos čia būtų tinkamos? Kaip būsimi pokyčiai paveiktų kraštovaizdį ir teritorijos ryšį su Klaipėda? Dirbtuvių tikslas - išnagrinėti šiuos klausimus ir pasiūlyti argumentuotus teritorijos raidos scenarijus bei architektūrinius, urbanistinius ir kraštovaizdžio sprendimų principus.
Pažintis su Klaipėda ir pačia teritorija
Rugsėjo 28 d. studentai ir dėstytojai iš Nidos Meno Kolonijos vyko į Klaipėdą. Miesto savivaldybėje jie susitiko su specialistais, susipažino su Klaipėdos urbanistine raida, Stariškių teritorijos kontekstu ir jos ryšiais su miestu, uostu bei gamtine aplinka.
Diskusijoje aptarti planavimo, aplinkosaugos ir infrastruktūros klausimai. Vėliau dalyviai lankėsi Stariškėse. Galimybė patiems pereiti teritoriją, stebėti jos kraštovaizdį ir kalbėtis su suinteresuotų grupių atstovais leido geriau suprasti tai, ko neatskleidžia vien žemėlapiai ar dokumentai. Klaipėdoje studentai taip pat susitiko su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovais ir vietos architektūros bei urbanistikos specialistais. Vakare Nidos meno kolonijoje komandos aptarė surinktą medžiagą ir pirmąsias įžvalgas.
Trys universitetai, vienas bendras tyrimas
Programoje dalyvauja po penkis studentus iš Lietuvos, Prancūzijos ir Kroatijos. Su jais dirba VDA Kauno fakulteto dėstytojai doc. Rimantas Giedraitis ir Monika Liočaitė-Raubickienė, asoc. prof. dr. Dimitra Kanellopoulou iš Prancūzijos, Melita Čavlović ir Iva Martinis iš Kroatijos. Projektą organizuoja prof. Jonas Audėjaitis ir Neringa Grigarienė, koordinuoja Greta Keraminė.
Prie jo įgyvendinimo taip pat prisideda Lietuvos architektų sąjungos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai. Artimiausiomis dienomis tarptautinės komandos rengs teritorijos žemėlapius, tikrins pirmąsias hipotezes ir kurs galimus Stariškių raidos scenarijus. Nagrinėjant Atlanto vandenyno, Viduržemio ir Baltijos jūros pakrantes sukaupta patirtis padės į Stariškių ateitį pažvelgti platesniame Europos pakrančių miestams aktualių klausimų kontekste.
