Minint Europos dailės terapijos dieną rugsėjo 24 d. jungtinės VDA Kauno fakulteto ir LSMU studijų programos „Dailės terapija“ II ir III kurso magistrantės kartu su draugija „TerapiArta“ organizavo patyriminį dailės terapijos renginį. Jis vyko Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Gargžduose ir Palangoje, viešosiose Lietuvos miestų erdvėse, juo siekta edukuoti visuomenę apie dailės terapiją, kalbėti apie gydomąjį dailės terapijos poveikį ir supažindinti dalyvius su dailės terapijoje taikomais metodais. 
Dailės terapija apjungdama kūrybinį procesą ir psichoterapiją, skatina savęs tyrinėjimą ir supratimą. Pasitelkiant vaizdus, spalvas ir formas kaip šio kūrybinio terapinio proceso dalį, galima išreikšti savo nesąmoningas mintis, jausmus bei potyrius. Tradicinėmis psichoterapijos formomis „psichoterapinė erdvė“ apima kliento ir terapeuto tarpusavio santykių dinamiką bei verbalinį ir nežodinį bendravimą. Taikant dailės terapiją šioje erdvėje atsiranda dar vienas svarbus ir reikšmingas elementas – kliento kūrybinis produktas. Čia „psichoterapinė erdvė“ – tai ypatinga aplinka, kurioje egzistuoja santykiai tarp terapeuto ir kliento bei judviejų santykis su kūrybiniu produktu. Sukurto kūrybinio produkto aptarimas, jo apmąstymas bei terapeuto ir kliento santykis padeda žmonėms spręsti jų problemas, atrasti įžvalgas ir ugdyti savimonę, didinti savivertę, lavinti bendravimo įgūdžius, atsipalaiduoti, nukreipti mintis, sumažinti patiriamą įtampą.
Visi žmonės piešia nuo vaikystės, todėl dailės terapijos sesijoje nereikia specialių akademinių piešimo gebėjimų. Sesijos metu vyksta savotiškas žaidimas su dailės priemonėmis ir technikomis, kurių dėka atsiranda galimybė geriau pažinti save, o ne sukurti kažką vertingo. Dailės terapijos sesijos metu dažniausiai pasiūloma daug įvairių piešimo priemonių (pieštukai, flomasteriai, akvarelė, akrilas, kreidelės, molis, audiniai, karoliukai ir pan.) ir klientai skatinami spontaniškai jas rinktis – tokias, kurių tuo metu norisi. Skirtingos priemonių savybės sukelia skirtingą emocinį rezonansą. Dėl šios priežasties dailės terapeutas gali būti direktyvus ir nurodyti kokią priemonę pasirinkti, nes tai padeda efektyviau pasiekti norimą emocinį atsaką. 
Yra daugybė tyrimų, kurie įrodo dailės terapijos veiksmingumą tokiose srityse kaip:
- Savęs pažinimas;
- Kūrybingumo atskleidimas;
- Emocinės ir fizinės sveikatos būklės gerinimas;
- Depresijos, nerimo simptomų mažinimas; psichikos sveikatos gerinimas;
- Kognityvinių funkcijų gerinimas;
- Priklausomybės problemos;
- Raidos sutrikimai ir negalia (pvz., ADD, ADHD, autizmo spektras sutrikimas);
- Sielvartas ir netektis;
- Senėjimas ir senatvės problemos;
- Trauma arba potrauminis streso sutrikimas.
