[LT]

Lucia Horňáková Černayová ir dalyviai |

į viršų,

žemyn,

į kairę ir į dešinę

2024 07 09–07 26

Interaktyvioji dalyvaujamoji instaliacija – paroda / vyksmas – yra nuoroda į Lucy R. Lippard tekstą "Up Down and Across: A New Frame for New Quilts" (lt. „Į viršų, žemyn, skersai: naujas žvilgsnis į skiautinį“). Galerijos grindų planas ir pereinamoji patalpa tarp erdvių (koridorius) įgalina mane sukurti įvietintą instaliaciją. Dažniausiai, kurdama spalvingas interaktyvias aplinkas, dirbu su pagrindinėmis vizualinės raiškos priemonėmis – linija, spalva, paviršiumi ir erdve, dėlioju ir transformuoju jas iš reprezentacinio paviršiaus į erdvę.

Per linijų piešimą, kuriame dalyvauja patys žiūrovai, erdvėje sukuriami tarsi kliuviniai, barjerai, apibrėžiantys kitus žmonių judėjimo žingsnius iš naujo. Tarp kliūčių – ištemptų medžiaginių linijų įrengti trys spalvoti prožektoriai, skleidžiantys pagrindines spalvas – mėlyną, žalią ir raudoną. Šių spalvų refleksijos kuria šešėlių žaismą ant kambario sienų ir žiūrovų kūnų.

Man instaliacijoje svarbiausiu tampa žiūrovo judėjimas, kurio dėka atsiranda baltų medžiaginių juostų linijos – kliūtys, o kambario sienos kartu sukuria spalvotų šviesų šešėlių žaismą – antrinį laikiną piešinį. Ši aplinkos transformacija, vykstanti esant pačiam žiūrovui joje, prilygsta žmonių bendravimui ir  susitikimams, lygiai taip pat kaip ir metmenų ir ataudų, būdingų audimui, susikirtimas, kurį stebiu tarp medžiagų-atliekų. Naudodama medžiagas iš atliekų, su kuriomis dirbu ir kituose savo projektuose, bandau nukreipti žvilgsnį į mirštančią tekstilės pramonės tradiciją Europoje, ypač Trenčino regione, iš kurio esu. Medžiaga turi savitą medvilnės ir vilnos kvapą, kuris žiūrovui gali sukelti įvairių asociacijų. Interaktyvi aplinka – tai diversiška analogija, kalbant apie žmonių rasės, pažiūrų, lyties, išsilavinimo ir t.t. įvairovę, tačiau, man atrodo, žmonės vis dėlto yra panašūs savo biologine esme. Taip ir instaliacijoje, fiziškai ant žiūrovo kūnų, drabužių atsiranda dinamiškas, besikeičiantis papildomas spalvų ir šviesos atspindys – įvairus nestatiškas raštas.

Atidarymo vyksmas „Spalvoti šokiai“ galerijoje Artifex (Gaono g. 1, Vilnius) liepos 9 d. 18 val.

Atidarymo vyksmas  – "Spalvų šokis", skirtas dalyviams arba žiūrovams. Tai šviesos ir linijų dirbtuvės – erdvinė partitūra – kartu ir parodos pradžia, ir hepeningas, ir parodos atidarymas. Žiūrovai turės galimybę apsirengti skirtingų spalvų marškinėliais, kurių spalvos ir vėl keisis. Taip pat bus galimybė dinamišką veiksmą erdvėje fiksuoti, taip kuriant alternatyvų laikiną piešinį – savo buvimo su aplinka ir erdve įrašą (ir taip pat visos parodos metu). Įrašais kviečiame dalintis socialiniuose tinkluose! @luciahornak

-

Menininkė ir menų daktarė Lucia Horňáková Černayová (1983) tyrinėja įprasto ir nepaprasto žmogaus gyvenimo ir kūrybos santykius dviem skirtingais požiūriais. Vienas iš jų yra darbas su minkštomis atliekų medžiagomis, kitas –  dalyvavimo praktika. Dalyvavimu grįsta meninė praktika leidžia taikyti specifinį požiūrį į kūrybą, kuri supina, leidžia įterpti natūralų moters gyvenimą, elgesį, egzistenciją iš „nevizualios“ arba „nemeninės“ srities, tarsi profesionalią sritį sujungti su „neprofesionalia“. Lucia savo kūryboje išryškina meno kūrinio atvirumą, suaktyvina patį žiūrovą ir panaudoja tarsi nemeninės medžiagas, pvz., atliekas. Svarbiu akcentu autorės kūryboje tapo neįprastas kūrinys – nematerialus „produktas“, atsirandantis iš santykio tarp žiūrovo, fizinio vaizduojamojo meno kūrinio ir menininko. Šią meninę taktiką ji stengiasi įveiklinti ne tik kartu su žiūrovais, bet ir su savo ypatingu žiūrovu –  šeima. 2024 m. Banska Bistricos (Slovakija) dailės akademijos Dailės fakultete įgijo meno daktaro laipsnį. Jos video objektas „Įtakos sfera“ buvo pristatytas 2023 m. Gobeleno trienalėje Lodzėje, Lenkijoje.

Parodą remia "fond na podporu umenia": https://www.fpu.sk/sk/