ArtVilnius'25 | VDA galerija Artifex | 3.19 stendas
Elena Grudzinskaitė, Justina Gražytė | BŪTA (THERE WAS)
ArtVilnius’25 Vilniaus dailės akademijos galerijos Artifex stendas 3.19 kvies žiūrovus susipažinti su dviejų menininkių Justinos Gražytės ir Elenos Grudzinskaitės kūryba bei projektu/instaliacija BŪTA / THERE WAS, kuriame kolekcionavimo tema interpretuojama per menininko kasdienybės rutiną bei buitį, kaupiamo meninių žaliavų archyvo pernaudojimą, kūrybinio proceso sąmoningumo apmąstymus.
Skirtingų sričių – grafikos ir tekstilės menininkės savo praktikas šių metų stende sujungs per tai, kas dažniausiai lieka nematoma – per ilgą laiką kūrybos procese susikaupusius, nepanaudotus ar savo eilės kantriai lentynose bei stalčiuose laukiančius medžiagų, materijų, kūrybinių žaliavų resursus. Šios „kolekcijos“ čia tampa projekto pagrindu, įgauna naujus pavidalus, pasipildo naujais kontekstais, transformuojasi, reflektuoja tekstilės, popieriaus medžiagų gyvenimą už kūrinių baigtinumo ribų.
Justinos Gražytės kūrinys „Skudurynas“ susiūtas iš daugybės per ilgą laiką sukauptų įvairių audinių skiaučių, likusių nuo ankstesnių projektų, „sužvejotų“ audinių parduotuvių likučių sekcijose, naudotų/dėvėtų buityje drabužių/daiktų, iliustruoja buvusius kūnus, istorijas, veiksmus, santykius. Kaupti ir rinkti tampa būtinybe, posakio „o gal prireiks?“ vizualizacija. Kaip ir archyvai ar muziejaus fondai liudijantys praeitį, taip ir „Skudurynas“ čia tampa ne tik buities liekana, bet ir kolekcija, iškylančia virš buitinės estetikos ribų ir turinčia emocinę bei kultūrinę vertę, balansuojančia tarp intymumo ir viešumo, tarp paslapties ir ekspozicijos.
Elenos Grudzinskaitės projekte „Popierius popieriuje“ pristatomi UV šviesa ant fotopolimero plokštės perkeltų, jau sukurtų kūrinių bei klišių perdengimui, saugojimui, archyvavimui, kūrybinėje buityje autorės naudojamų, įvairaus popieriaus lakštų, fragmentų, atraižų atspaudai, kurie ekspozicijoje derinami drauge su menininkės studijos stalčiuose užsilikusių nepanaudotų grafikos procesinių atspaudų, „bandymų“ ir kūrybinės virtuvės liekanų koliažais. Archyvavimo popieriaus „atspauduose“ šviesos dėka perteikiamas jo vizualumas, tekstūra, specifinės savybės bei menami kūrinių atspindžiai, o iš archyvų ištraukti ir per-naudoti stalčių rudimentai, ataidi autorės ankstesnes idėjas, temas ir sumanymus. Ekspozicijoje pristatomos perdirbtų antrinių meninių žaliavų ir praeities idėjų kolekcijos kuria galimybę apmąstyti kūrybinio proceso tęstinumą, taikant savitą meninio archyvo „utilizavimo“ metodą bei sąmoningą kūrimo veiksmą iš seno į naują.
⌣⌣⌣⌣⌣⌣
Justina Gražytė [g.1987, gyvena ir kuria Vilniuje], nuo 2005 m. mokėsi J. Vienožinskio meno mokykloje (3 m.), vėliau individuliai mokėsi akademinio piešimo pas Marijų Piekurą M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje. 2010 m. baigė tekstilės bakalauro, o 2012 m. – magistro studijas Vilniaus dailės akademijos (VDA), vizualinio ir taikomojo meno fakultete, tekstilės specialybę. 2012 m. įgijo dailės pedagogo kvalifikaciją (VDA). Gausioje darbinėje biografijoje išsiskiria darbai teatruose, grafinio dizaino sferoje, galerijose, projektuose. Šiuo metu Justina yra VDA tekstilės galerijos Artifex ir VDA meno ir dizaino krautuvės vedėja.
2020 m. suteiktas meno kūrėjos statusas. Nuo 2021 Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2024 m. LATGA narė. 2020 m. ir 2021 m. LTKT skirtos individualios stipendijos kultūros ir meno kūrėjams.
Nuo 2008 metų aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose, grupinėse parodose, jas kuruoja. Inicijuoja, bei vykdo įvairius kultūrinius bei su kultūros edukacija susijusius projektus. 2019 m. VDA galerijoje „Artifex“ surengta pirmoji personalinė paroda „TO BE CONTINUED…“. 2021 m. atidaryta antroji personalinė paroda „Evoloucija“ Panemunės pilyje, Jurbarko raj. 2022 m. atidaryta trečioji personalinė paroda „2052“ VDA galerijoje AKADEMIJA.
Justinai Gražytei būdingas šiuolaikinis žvilgsnis į tekstilę, kuriuo siekiama parodyti, kad tekstilė nūdieną egzistuoja įvairiais pavidalais, ir išlaikydama savo medžiagiškumo virtualiasias galias, pačios tekstilės proceso, jos medžiagų ir šiuos dėmenis jungiančių jutimų prasme, ir kaip klasikinė medija, anot antrosios bangos feminizmo teorijų, sietina su moteriškąja kūrybos teritorija, moteriškosioms kūrybos praktikoms, kurias menininkė desakralizuoja pajungdama šmaikštų, kartais net itin kandų, tiesmuką pasakojimą.
[◉] @justina_pinkis / justinagrazyte.lt
⌣⌣⌣⌣⌣⌣
Elena Grudzinskaitė [g. 1987 m. gyvena ir kuria Vilniuje] 2006 m. baigė nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, 2010 m. baigė Grafikos bakalauro, 2012 m. Grafikos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2015 m. dėsto VDA Grafikos katedroje (nuo 2024 m. docentė), nuo 2023 m. eina Grafikos katedros vedėjos pareigas. Nuo 2010 m. dalyvauja vietinės ir tarptautinės reikšmės meno projektuose, surengė 9 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, intensyviai dalyvauja tarptautinėse grafikos ir vizualaus meno parodose, bienalėse ir trienalėse, kuruoja parodas ir organizuoja grafikos meno sklaidos projektus. Nuo 2014 m. yra Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjungos narė, nuo 2015 m. LATGA narė. 2015 ir 2021 m. skirtos individualaus kūrėjo stipendijos. 2024 m. laimėjo 2-os vietos apdovanojimą 11-oje tarptautinėje Vilniaus mažosios grafikos trienalėje, VGMC. Kūrinių yra MO muziejaus, Geteborgo miesto savivaldybės meno fondo bei privačiose kolekcijose.
Savo meninėje praktikoje Elena Grudzinskaitė analizuoja individo ir teritorijos bei jį supančios aplinkos santykį, erdvės ir laiko parametrų ribiškumą ir trapumą, žmogaus įtaką aplinkos fiziniams pokyčiams, landšafto sampratos „levitaciją“ tarp kultūros ir natūros, tikrovės ir fikcijos. Kuriami darbai, dažnai įgauna transformuoto, sintezuoto landšafto, peizažo pavidalą,- tai tarsi kondensatas reakcijų į supančią fizinę, socialinę, kultūrinę aplinką, mintys, svarstymai, vidinės diskusijos, įgavusios vizualiąją išraišką. Tradicinių ir šiuolaikinių grafikos technikų naudojimas darbo procese virsta priemone analizuoti platesnius kontekstus, paviršius ir už jų slypinčias prasmes.
[◉] @grudzinskaite
⌣⌣⌣⌣⌣⌣
Už žalliavas instaliacijai dėkojame UAB DotPack ❤
⌣⌣⌣⌣⌣⌣
#kulturosprotestas
TAI GALI BŪTI PASKUTINIS KARTAS
Elena Grudzinskaitė | Iš serijos „Popierius popieriuje“, 2025 (Fotopolimero graviūra, popierius)
Justina Gražytė | „Skudurynas“ (Ragpile), 2025 (Mišri technika, įvairūs audiniai, 4200×2400 cm)
