„Skaityk tarp eilučių“ – Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje
Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei (balandžio 23–29 d.) šiemet pasirinkta tema „Skaityk tarp eilučių“. Ji akcentuoja bibliotekininkų profesinį įsipareigojimą priešintis visų formų cenzūrai, remti visuomenės skaitymo laisvę bei teisę į kokybišką ir patikimą informaciją.
Bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį saugant kultūrinį ir dokumentinį paveldą, suteikdamos galimybę savišvietai, mokymuisi bei prisidėdamos prie pilietinės visuomenės kūrimo. Tai institucijos, kurios užtikrina laisvą idėjų judėjimą, skatina kritinį mąstymą ir padeda visuomenei orientuotis informacijos gausoje. Bibliotekose informacija nėra vien tik kaupiama – jose puoselėjama kultūra, istorinė atmintis ir identitetas.
Vis dėlto bibliotekos visada turėjo pavojų nukentėti nuo karų, plėšimų, gaisrų ar nepriežiūros. Tačiau bene didžiausia grėsmė bibliotekoms yra cenzūra – sąmoningas bandymas kontroliuoti informaciją, riboti prieigą prie tekstų ir idėjų. Cenzūra dažnai pateisinama tariamu padorumu, bendruomenės gerove, privatumo apsauga ar nacionaliniu saugumu, tačiau jos pasekmės visuomet panašios: visuomenė netenka galimybės laisvai mąstyti ir formuoti nuomonę remiantis įvairiais šaltiniais.
Nuo seniausių laikų bibliotekose buvo saugomi įrašai, žinios ir darbai, reikalingi religijai, valstybei bei mokslui. Tačiau bibliotekų vertė slypi ir tame, kad jose išlikdavo tekstai, kurie ne visada atitiko vyraujančias politines ar ideologines nuostatas. Istorija rodo, jog daugybė bibliotekų išsaugojo informaciją, kuri vėliau tapo itin reikšminga. Pavyzdžiui, Veronos Biblioteca Capitolare išlaikė sekuliarius Plinijaus Jaunesniojo laiškus bei Tibulo ir Katulo kūrybą. Islamiškojo pasaulio bibliotekos išsaugojo antikinio pasaulio mokslines žinias ir jas papildė savo atradimais, o vėliau šis paveldas tapo svarbus Europos mokslo raidai.
Kita vertus, bibliotekų istorijoje gausu ir skaudžių praradimų. Knygos ir rankraščiai buvo grobstomi kaip karo trofėjai, o kolekcijos plėtėsi ne tik dėl kultūros puoselėjimo, bet ir dėl godumo. Tai vyko Napoleono užkariavimų metu, o XX amžiuje – ir nacių okupacijos Europoje laikotarpiu. Ne mažiau pavojinga yra ir neteisėta kultūros vertybių prekyba, kuri tęsiasi nepaisant tarptautinių konvencijų.
Ši istorija primena, kad žmonijos paveldas nėra vienos tautos, vienos religijos ar vienos valstybės nuosavybė – jis priklauso visiems. Todėl bibliotekininkams tenka ypatinga atsakomybė: saugoti ir puoselėti sukauptas žinias, užtikrinti kuo platesnę ir laisvesnę prieigą prie jų. Bibliotekininko profesinis įsipareigojimas reiškia pareigą priešintis visų formų cenzūrai, net kai spaudimas riboti informaciją kyla iš institucijų, bendruomenės ar asmeninių įsitikinimų. Bibliotekos turi išlikti vieta, kur kiekvienas žmogus gali laisvai skaityti, ieškoti patikimos informacijos ir susidaryti savarankišką nuomonę. Tokiu būdu jos išlieka viena svarbiausių demokratinės visuomenės atramų – saugančių ne tik knygas, bet ir laisvą mintį.
Remtasi straipsniu: Byrne, Alex. “The End of History: Censorship and Libraries.” The Australian Library Journal 53, no. 2 (May 2004): 133–151. https://doi.org/10.1080/00049670.2004.10721620
- Balandžio 23–29 d. Vilniaus dailės akademijos bibliotekoje iš skaitytojų, kurie vėluoja grąžinti leidinius, vėlavimo mokestis nebus skaičiuojamas.
- Kviečiame akademijos bendruomenę prisiminti ir naudoti kokybišką ir patikimą informaciją. Dėl mokymų ir konsultacijų prašome rašyti el. paštu vaida.jankauskaite@vda.lt.
- „Skaityk tarp eilučių“ – paroda apie cenzūrą Meno skaitykloje.
- Bibliotekų savaitės metu kviečiame užsukti į Bendradarbystės erdvę, kur dovanojame nurašytus leidinius.
- Meno skaitykloje balandžio mėnesį vyksta menininkės Rasos Janulevičiūtės dailininko knygos paroda „Žaliasis koralas: liuminoforas“
