Prisimenant savo semestrą Stokholmo universitete ir mieste jaučiu šiltą nostalgiją bei pagarbą savo aplinkai, patirčiai, bendruomenei. Tiems, kuriuos domina skandinavija ir jos kultūra labai drąsiai linkiu keliauti į Švediją ir studijuoti Stokholmo universitete - Estetikos ir Kultūros Departamente.
Nors esu dailėtyros studentė, manau mano atsiliepimas naudingas ir menų studentams, kurie ketina studijuoti Stokholmo Karališkajame Meno Institute (Stockholm University), kadangi miestas paliko lygiai tiek pat įspūdžių kiek studijos.
Pradedant nuo buities ir kasdienybės, noriu paminėti, kad mieste išvystytas puikus viešojo transporto susisiekimas (metro, autobusai, tramvajai, keltai) ir dėl to man nereikėjo vairuoti automobilio ar kviesti taxi, kas man asmeniškai atrodo kaip didelis pliusas. Nors iš pirmo žvilgsnio mėnesio bilietas su studentų nuolaida atrodo gana brangus (55-60 eur), su juo galima keliauti tarp miestų ir pamatyti daugiau Švedijos (kursiokai su traukiniais pasiekė miestelius, kur žiemą, matosi šiaurės pašvaistė). Maisto kainos parduotuvėse buvo šiek tiek didesnės nei Lietuvoje.
Apgyvendinimas
Gyvenau Lappis (Lappkärrsberget) bendrabučių rajone, kur buvo apsistoję didžioji dalis kursiokų, nuomotis galima įvairios struktūros butą/studio, bet dažniausias atvejis tai kambarys koridoriuje (miegamasis su wc/vonia, o virtuve dalinasi 6-7 žmonės). Į nuomą viskas įskaičiuota - komunaliniai, wifi, bendra skalbykla ir taisymo paslaugos, bet ji buvo gana didelė. Nors 550-600 eurų į mėnesį tokiame brangiame mieste atrodo nieko tokio, žinau, kad mokėjimo sistema gali būti kliūtis studentams (keletas mėn. prieš išvykstant, reikėjo sumokėti depozitą ir 20 proc. nuomos, tai buvo apie 650 eurų. Atvykus tą patį mėn. reikėjo sumokėti likusią dalį apie 1800 eurų ir nebuvo galima mokėti dalimis). Tuo metu dirbau 0,5 etato ir turėjau tėvų finansinę paramą, tai galėjau sau leisti mokėti tokias dideles sumas iš anksto. Jei planuojate gauti apgyvendinimą per universiteto sistemą, BŪTINAI reikia registruotis sistemoje kai tik ji atsidaro, nes pretenduojančių studentų daug. Apgyvendinimu buvau labai patenkinta, nesusidūriau su jokiais nesklandumais, viskas buvo švaru ir tvarkinga (problemų gali kilti su komunaline virtuve, kurioje ne visi nori palaikyti tvarką, kartais tenka imtis darbo pačiam). Apie apgyvendinimą universiteto administracija praneša ir komunikuoja sklandžiai. Rajonas, kuriame gyvenau, arti universiteto, apsuptas miško, šalia ežeras su paplūdimiu. Daug pėsčiųjų takų ir parkų aplinkui, beje, pro patį rajoną automobiliais niekad nevažinėjo, todėl nebuvo daug triukšmo. Labai rekomenduoju Lappis gamtos mylėtojams ir jei pasirenkate pavasario semestrą rekomenduoju pasiimti dviratį.
Miestas
Stokholme, kad ir kokie gandai ar žinios sklando, jaučiausi saugiai, nesusidūriau su vagystėmis, priekabiavimu ar pavojingais rajonais. Mieste tikrai yra labai daug ką pamatyti, rekomenduoju patiems pasidomėti prieš išvykstant ir drąsiai klaidžioti, ypač centre/senamiestyje (rekomenduoju Skogskyrkogården ir Millesgården Museum kaip labiau užmiestines išvykas). Vienas nusivylimas buvo brangūs muziejų bilietai ir mažos nuolaidos. Didelis pliusas maisto mylėtojams tai virtuvių įvairovė - galima rasti visokių kultūrų restoranus, kavines, parduotuves. Mieste valgiau tik šventinėmis progomis, nes patiekalai kainuoja apie 15-20, alus 6-10, kokteiliai 10-15 eurų. Naktinis gyvenimas manęs deja nenustebino, baruose dominuoja vyresnio amžiaus publika, kurie ieško atsipalaidavimo po darbo, rekomenduoju susibendrauti su vietiniais, gal jie turės geresnių pasiūlymų (tas pats ir su naktiniais klubais). Alternatyva – house parties, kuriuose daugiausiai dalyvauja erasmus studentai arba fakultetų namai. Fakultetų namai (pvz: Humanistiska föreningen) tai yra “vila”, kuri dienos metu veikia kaip kavinė, vakare kaip baras ir organizuoja vakarėlius. Semestro pradžioje vyksta daug renginių, kuriuos organizuoja fakultetai ir universitetas, taip atradau savo pirmuosius draugus, rekomenduoju eiti visur.
Jei yra laiko, noro ir pinigų, Stokholme ir už jo ribų galima nuveikti labai daug, pvz: slidinėjimas kalnuose, kelionė keltu į Suomiją, pigūs skrydžiai į kitas šalis ir t.t.
Studijos
Pačias studijas kaip procesą vertinu gerai, bet nebuvau sužavėta. Manau, kad akademija mane įpratino turėti artimesnį ryšį su dėstytojais ir kursiokais, o universitete viskas ganėtinai atitolę – nesijautė šilumos ar bendruomenės kurse. Paskaitų ir kreditų sistema skiriasi nuo mūsų - vienas dalykas/paskaita vertas daugiau kreditų (7,5 arba 15), būna vieną ar du kartus į savaitę, užtat reikalauja daug individualaus pasiruošimo, daugiausiai skaitymo. Ateinant į paskaitą dėstytojai tikisi, kad tu jau esi susipažinęs su tema (perskaitei visą literatūrą) ir jie paskaitos metu papildys tavo žinias, atsakys į kilusius klausimus. Kai pirma susidėliojau tvarkaraštį, atrodė, kad turiu per daug laisvo laiko, bet pasiruošimas paskaitoms visad užtruko ilgiau nei tikėjausi. Tik grįžus į Lietuvą ir kitiems pasakojant apie Švediją supratau, kad labai daug pasisavinau iš paskaitų, taigi studijos nėra prastesnės už VDA, tiesiog skiriasi. Prie tų skirtumų reikia prisitaikyti ir judėti toliau. Mano rekomendacija – pasiimti švedų kalbos kursus, dėstytojai buvo charizmatiški tai paskaitos neprailgdavo. Dėl pasirenkamų paskaitų rekomenduoju konsultuotis su koordinatore ir pasidomėti kitų fakultetų paskaitomis, kadangi mano fakulteto sąrašas buvo trumpas. Paskaitos ir komunikacija apie jas vyko sklandžiai, visada buvo pranešama iš anksto jei kažkas keičiasi ir egzaminus buvo galima perlaikyti.
Manau, kad dailėtyros studentams tai yra puikus pasirinkimas, grįžus ieškau progų grįžti į Švediją. Labiausiai įspūdį paliko pačios Švedijos istorija ir dabartinė visuomenė, žmonių susirūpinimas ekologija, tvarumu, socialine lygybe ir kokybišku gyvenimu.
P.S. Galima kreiptis dėl specifinių klausimų asmeniškai, mielai atsakysiu :)
Viltė Barbora Vilūnaitė
