Labai džiaugiausi turėdama galimybę pasinaudoti Erasmus programa ir išvykti studijuoti į kitą šalį. Dresdeno akademiją ir Vokietiją, kaip šalį, į kurią noriu vykti, pasirinkau ne tik dėl siūlomų studijų galimybių bei programų, bet ir tikėdamasi praplėsti vokiečių kalbos žinias ir praleisti pavasario semestrą naujoje aplinkoje. Tai nebuvo mano pirma kelionė į Vokietijoją: prieš tai teko lankytis tokiuose miestuose kaip Frankfurtas, Hamburgas ar Erfurtas. Tačiau vos tik atvykus į Dresdeną ir pamačius naktinį senamiesčio vaizdą bei ramią Elbės upę akimirksniu pamilau šį miestą. Pavasaris buvo nuostabus laikas jį pažinti ir apkeliauti. Nors visas senamiestis yra atkurtas ir atstatytas po Antrojo pasaulinio karo, architektūra ir pastatai vis tiek atrodo įspūdingai. Pagrindinis akademijos pastatas su dirbtuvėmis, kur vyko praktiniai užsiėmimai, buvo mano mėgstamiausia vieta. Lokacija - pačiame miesto centre, miesto terasa su vaizdu į Elbės upe ir laivų prieplauka, šalia Moterų bažnyčios, prie kurios visuomet rikiuojasi ir knibžda turistai.
Dresdenas man pasirodė labai ramus ir jaukus. Puiki vieta pasinerti į studijas. Miestas nėra mažas, bet ir ne didelis, tai tarsi gyvas kultūros ir meno centras. Daugybė muziejų, kuriuos norisi pamatyti ir aplankyti, taip pat negaliu nepaminėti šiaurinio kvartalo Drezdeno mieste - Hellerau. Tai pirmasis sodų miestas Vokietijoje. Nuvykus į Hellerau, aplinka ir pastatai atrodo visai kitaip tarsi iš utopijos. Taip pat Bauhauso stiliaus pastate Festspielhaus yra rengiami modernaus šokio pasirodymai ir performansai.
Dresdenas - tarsi vokiečių romantizmo centras, nors dažnai savo noru teorinių paskaitų nesirenku, bet labai džiaugiausi pasirinkusi paskaitą Vokietijos meno temos. Ši paskaita padėjo geriau pažinti miestą, jo istorinę bei meninę pusę, o dėstytoja įtraukė ir supažindino su
vietomis arba kūriniais, kurių pati nebūčiau atradusi. Kita džiuginanti studijų dalis buvo dirbtuvės ir jų gausa. Galimybė išmėginti naujus dalykus ir technikas. Mano pasirinktos litografijos ir tapybos technikos dirbtuvės leido man pasinerti į intensyvų, išsamų ir kasdienį dviejų, trijų savaičių darbą mokantis ir gilinantis. Abu užsiėmimai vyko nedidelėse grupėse, tad turėjome šansą viską išsiaiškinti iki smulkmenų.
Ši mainų programa suteikė galimybę ne tik pažinti Dresdeną, bet ir palikti savo komforto zoną, išklausyti ir pasidalinti studijų patirtimi su iš skirtingų specialybių ir šalių atvykusiais žmonėmis. Dar noriu paminėti, jog nusipirkus Vokietijos viešojo transporto bilietą semestrui, atsiveria galimybė keliauti po visą Vokietiją. Tad stengiausi išnaudoti šią progą ir aplankyti kitus miestus: Hamburgą, Magdeburgą, Leipcigą... bent po kelias dienas, kadangi papildomai mokėti už transportą ir bilietus daugiau nebereikia, tai - puikus variantas studentams. Jei
nėra galimybės trumpam apsistoti pas draugus ar artimuosius, jaunimo nakvynės namai dažnai turi pasiūlymų už prieinamą kainą.
Nemeluosiu, prisiminus pradžią, visi atvykę Erasmus studentai susidūrė su keblumais bandant užsiregistruoti į dirbtuves, tačiau draugiška grupės atmosfera ir dėstytojai padėjo procesą užbaigti sėkmingai. Buvo užsiėmimų, kurie vyko labai intensyviai, deja, buvo ir tokių, kur iniciatyvos ir konsultacijų norėjosi šiek tiek dažniau. Tačiau sakydama tai, nenoriu suklaidinti, jog tai buvo bloga patirtis. Kiekviena situacija, dėstytojas ir mokymo būdas išmoko kažko naujo ir prisitaikymo prie situacijos. Tad įgyta patirtimi, sutiktais žmonėmis,
pamatytais dalykais labai džiaugiuosi. O semestro pabaigą sutikome su dviem parodomis: Ersamus studentų paroda ir metų paroda visoje akademijoje, kuomet studijos yra sutvarkomos ir jose iškabinami darbai kaip galerijose, o akademijos durys atsiveria visiems norintiems pamatyti.
Kai atėjo metas išvykti buvo šiek tiek liūdna, norėjosi pabūti ilgiau, semestras prabėgo kaip akimirka.
Rugilė Truncytė II magistro kursas įvietintas menas
