Nes tai buvo maža „svajonė“
Iš tikrųjų, niekada per labiausiai nenorėjau važiuoti į Erasmus mainus. Tačiau pastūmėjimas iš aplinkos išnaudoti gaunamas galimybes Akademijoje paskatino mane pasidomėti, kokią naudą galėčiau gauti ir ko išmokti. Savo VDA esu Grafikos katedros studentė, bet antrus metu neatsiribojau savo vien savo specialybe, pradėjau kurti tarpsritinius projektus, kuriuose vyrauja įvairios medijos ir raiška. Pastaruosius metus, mano maža svajonė buvo išmėginti stiklo specialybę bei įgauti naujų žinių šioje srityje. Taigi, pradėjau darytis asmeninį tyrimą, kur siūlo gerą šios šakos programą. Vienas pagrindinių aspektų, kaip atsirinkau potencialias Akademijas — specialybės dirbtuvių ir technologijų teikiamos galimybės bei šalies lokacija (pastarasis dėmuo asmeniškai labai svarbus, turiu nuojautą, kur galiu ilgai išbūti). Taigi, susipažinusi su Akademijų teikiamomis studijų programomis, pirmu numeriu išsirinkau Estijos dailės akademiją (EKA), antru — Bratislavos vizualiųjų menų ir dizaino akademiją. Bet visgi, pasirinkau išvažiuoti į Taliną.
Apgyvendinimas
Su apgyvendinimu bendrabutyje pavėlavau pateikti paraišką, tad negavau vietos jame, nes tuo metu kaip tik prasidėjo registracijų banga. Reikia turėti omenyje, kad jame gyvena dailės ir muzikos akademijų studentai. Gal išeitų ir patarimas, iškart po gauto priėmimo laiško norintiems gyventi bendrabutyje, iškart pildyti paraišką. Tačiau, EKA buvo numačiusi tokį scenarijų ir pranešus, kad bendrabutis ne guminis, su ta intencija nurodė ir Facebook grupes rasti gyvenamąją vietą Taline, ir internetinius nuomos paieškos portalus. Visgi, prieš išvažiuojant nepasisekė rasti, nes jei nekalbi estiškai ar rusiškai, o dar jei nori susirasti butą tik 4 – 5 mėnesiams, liūdna žinia, tai padaryti gana problematiška. Atvažiavus 10 dienų pagyvenau Airbnb už padorią kainą, bet per tą laikotarpį susiradau Larsen International House (arba kaip mėgau vadinti Fancy dormitory). Tai vieta skirta gyventi užsieniečiams, kainos įvairios, priklauso nuo žmonių srautų, bet buvo galimybę greitai ir nuotoliniu būdu pasirašyti nuomos sutartį ir išvengti dažnai pasitaikančių Erasmus studentų apgaudinėjimų.
Pirminė registracija
Pradedant rašyti apie pačias studijas, reiktų pradėti nuo sistemos ir pasirenkamų dalykų registracijos prieš atvažiuojant. Rugpjūčio pabaigoje, atsiunčiamas Exel dokumentas su pagrindiniais ir pasirenkamais studijų dalykų pavadinimais, kreditų verte, aprašais bei laisvų vietų skaičiumi. Po kelių dienų atidaromas registracijos portalas, kuriame šviesos greičiu reikia supildyti pasirinktus dalykus, bet chaotiškos sistemos pradžia — tu nežinai ar gavai pildytą vietą ilgą laiką (gali būti ir savaitės, ir keli mėnesiai). O tai, kaip studentui vis tiek reikia užpildyti Learning Agreement, kad gautum Erasmus stipendiją, tad rašai simuliacijas. Bet visgi, rekomendaciją ateities kartoms ir būtų, rašyti bet ką, nes EKA visai kitokios sistemos atstovė — asmeninės programos sudarinėtoja. Tad geriau, kai dar tik mokslo metų pradžia geriau eiti į katedras ir asmeniškai pasiprašyti, koks kursas domintų ir galimai gausite vietą.
Sistemos mazgai ir pasiklydę kreditai
Kelių dienų bėgyje susitikau susitikime su katedros vedėja įvertinti, kokie mano užmojai bei į kuriuos kursus mane nukreipti. Parodžius savo projektus ir su kuo dirbu, iškart sudarė asmeninį paskaitų tvarkaraštį. Jau vien iš specialybės paskaitų surinkau beveik reikiamą skaičių kreditų, bet tuo pačiu nenorėjau apsiriboti tik tuo, bet ir išnaudoti kitas dirbtuve kaip metalo bei juvelyrikos. Turėjau porą, devynių kreditų vertės paskaitų iš juvelyrikos ir metalisto departamento, tačiau po pirmos paskaitos paaiškėjo, kad negaliu lankyti kursų, nes neturiu pagrindinių žinių. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad klausiau per kelis šaltinius, ar galiu lankyti šias paskaitas, gavau patvirtinimus, tačiau vietoje man katedros vedėja pareiškia, kad negaliu ir tie viršutiniai administraciniai šaltiniai klaidingi, davė leidimus yra klaidingi, nes jie nekomunikuoja su katedromis adekvačiai. Bet, kadangi departamento galva nenumojo ranka į mano situaciją, bent kreditus neoficialiai pakeitė šešis kreditus į kitas paskaitas. Jau nepasitikėdama administracija, kitą trūkstamų kreditų dalį pasidengiau nuėjusi į savo departamentą ir išsakius savo vedėjai situaciją, ji geranoriškai užrašė dar į kelis kursus.
Atrodė kad situacija susitvarkė, tačiau tai buvo apgaulė. Iš pradžių spalio mėnesį mano akademinėje sistemoje rodė, kad vis dar turėjau 29 kreditus, lapkričio mėnesio pradžioje 32, gruodžio pradžioje 35, mėnesio pabaigoje prieš egzaminus 38, o grįžus atgal į Lietuvą ir užsisakant pažymių sertifikatą 41. Eigoje matant visą šią painiavą su kreditais paėmė nuoširdus pyktis, nes tada ir atėjo į galvą, dėl ko toks baisus fizinis nuovargis, o paskaitos dubliuojasi. Kaip jau minėjau, šioje įstaigoje trūksta struktūruotos sistemos bei adekvataus departamentų ir administracinio bendravimo, per kurį vėliau kenčia Erasmus studentai. Bet tuo pačiu, galima pamatyti, kad akademija neriboja kreditų skaičiaus, jei esate pajėgūs lankyti daug kursų ir turite didelį žingeidumą, galite maksimaliai išnaudoti galimybes. Kita vertus, gali atsirasti tokių situacijų kaip maniškė. Visi akademijoje žino šią suirutę. Jau ilgesnį laiką buvę International ar Erasmus studentai, pasakojo, kad taip kiekvienais metais. Tik šiais blogiau, nes prie to prisidėjo ir ukrainiečių studentų antplūdis.
Utopiniai kursai ir dirbtuvės
Patikslinus mano studijas — Applied Arts, Crafts and Design, kuri apsibrėžia Ceramics, Glass, Jewellery and Blacksmithing. Šiuo atveju vis tiek išskiriama pagrindinė specialybė, mano vieta buvo stiklo katedroje. Bet vis tiek išlieka labai glaudus bendradarbiavimo ryšys tarp departamentų. Taigi, mano mokslo metai prasidėjo nuo stiklo katedros bendro susitikimo. Beveik visi kalbėjo angliškai, jei estiškai, tai iškart išversdavo. Mane nustebino kokia maža bendruomenė, į vieną kursą priima tik po tris studentus, tad galite numanyti, kiek jų bus skaičiuojant tris bakalauro ir du magistro kursus bei tris Erasmus studentus. Dėstytojų taip pat yra nedaug — trys pagrindiniai, iš kurių viena yra departamento galva, o kiti labiau laboratorijos ir technologijų atstovai. Vėliau semestro eigoje atsiranda trumpų kursų, kuriuos veda kviestiniai dėstytojai. Apie pačius kursus ir katedros siūlomas galimybes man buvo kosmosas. Kadangi, kaip minėjau, esu visai kitos specialybės atstovė, viskas man buvo įdomu, nes turėjau tik minimalias žinias apie stiklą. Specialybėje ne tik gavau bakalaurų pirmo, antro, trečio kurso paskaitų, bet ir magistrų. Nuo pradžių pradėjau dirbti srityse kaip Cold working, apibrėžiant šį dalyką — tai šalto stiklo apdirbimas mašinų pagalba ir darbas su optinės savybės. Sekantis vienas pagrindinių mokamųjų dalykų — mold making arba atliejų gamyba karštam stiklo liejimui bei pūtimui. Vėliau teko prisiliesti prie vieno labiausiai jaudinančios stiklo technologijos — tai hot glass arba karštas stiklas ir jo pūtimas bei modeliavimas, per kurį ne kartą teko nudegti pirštus bei rankas, bet žinoma, vien dėl patirties ir žinių nebuvo gaila šią auką padaryti. Aišku, kadangi šios srities elektros sąmatos didelės, nes pečius ir šildytuvas visada turi palaikyti aukštas temperatūras (departamente žiemos metu visada būdavo 30 – 35 laipsniai Celsijaus), Hot shop būna atidarytas tik du kartus per metus — vieną mėnesi rudenį ir vieną kartą pavasarį, tokiu atveju tai tampa tikrų tikriausia prabanga. Sekantis, vienas įdomesnių kursų — stiklo objekto dizainas, į kurį įėjo ir darbas su 3D modeliavimo programomis. Šiame kurse reikėjo sukurti 3D seto dizainą, t. y. 5 — 6 objektus, jų realaus dydžio plakatą ir vieną realų veikiantį prototipą. Tai suteikė man galimybė prisiliesti prie stiklo ne tik kaip amatininkei, menininkei, bet ir kaip dizainerei. Tai visiškai svetimas laukas, tačiau tikrai buvo įdomu dirbti šioje srityje, nes tada tiesiog esi priverstas pažvelgti ne tik į objekto estetinį vaizdą bei funkcionalumą, bet atsižvelgti ar tavo stiklo pūtėjas galės tavo sumanymą įgyvendinti, ar tai neprieštarauja fizikos dėsniams.
Žinoma, gavau ir keletą kursų ir iš kito departamento, pavyzdžiui juvelyrikos pagrindus, kas buvo puikus pasimėginimas, ar ši specialybė galėtų mane traukti. Sekantis — šalto metalo kalimas, kur pasitelkiant karštį, rūgštį, plaktuką ir savo rankas gali nusikaldinti keletą varinių objektų. Dar toks vienas kursas arba tematinis projektas, kuris apjungė visas keturias taikomųjų menų katedras – keramikos, stiklo, juvelyrikos ir kalvystės, kurio metu buvo galimybė bent kelias paskaitas nueiti ir padirbėti kitų departamentų dirbtuvėse. Dar pridursiu, kad dauguma dalykų buvo nemokami, tik jei nori pasilikti pūsto stiklo ar juvelyrikos gaminius, reikėjo susimokėti simbolišką kainą už pačią medžiagą. Pagrindiniai dėstytojai ir dirbtuvių atstovai buvo labai paslaugūs, jei matydavo, kad tikrai nuoširdžiai nori išmokti ar pasikonsultuoti ne paskaitos metu, nors ir būtų tuo metu užsiėmęs, tikrai nebijosi klausti, nes noriai padės su iškilusiu klausimu ar su atsiradusiomis technologinėmis problemomis. Jie net labai džiaugiasi, galėdami padėti, kas mane tikrai stebino, ypač kai reikėdavo didelio kiekio pagalbos. Kas be ko, žinoma, turi rodyti ir iniciatyvą, norą mokytis ir dažnai turėti idėjų, bet asmeniškai tai didelių problemų nesudarė. Manau, gavau vienas geresnę aplinkų, augti kaip tarpdisciplinio meno kūrėjai bei susidarė puikios galimybės įgauti platų, naujų žinių diapozoną.
Smagumynai
Jau pirmąją rugsėjo savaitę EKA surengė nuostabų Erasmus susipažinimo vakarėlį, kuris iš pradžių prasidėjo Akademijoje, su žaidimais ir interaktyviais garso užsiėmimais, kurį dienos metu lydėjo kelis kartus ir vegetariškas/veganiškas maitinimas. Vakarop keliom valandom buvo užsakyta visiems Erasmus studentams ir saunos, kurias lydėjo kiekvienai galvai po 4 puikaus estiško alaus. Čia tik duodu pirmajį pavyzdį, nes dar Erasmus grupės gavo po Study budy, kuris rengdavo susitikimus ir mažus susibūrimus.
Bet pati akademiją ne tik reguliariai rengdavo šventes ir vakarėlius, bet ir grupines išvykas gamtoje, kaip grybavimas ar savaitgaliai užmiestyje, ar net keliom valandom užsakys batutų parką išsišokinėjimui. Žinoma, patys departamentai rengdavo ir savus vakarus, tik pas mus rečiau, bet ne prasčiau. Ar esat valgę ant stiklo ar jame kepto maisto? Spėju, kad tikrai ne. O viskas būdavo nemokamai, tik registracijos reikėdavo. Bet iš šios pusės stebino gaunamas finansavimas šiems renginiams. Tikrai būsite palepinti.
Žinoma, ir eigoje susirasite draugų, kolegų, su kuriais gal nors ir vieną savaitės vakarą išlysite atsigerti ko skanaus į šalia prie akademijos esančius barus.
Suvirškinus
Šiaip gal ir pasirodė, kad kai kuriomis vietomis ne ką atsiliepiu apie pačios akademijos sistemą, bet ji tikrai chaotiška, o kad vėliau kenčia kūnas nuo fizinio krūvio ir ir dėl sistemos klaidų gaunamo per ryškiai didelio, tikrai nebūsi laimingas. Tiesiog, būtų buvę smagu, kad kažkas iš anksto būtų įspėję apie šią problemą. Bet, nepaisant to, didelės ir naujos dirbtuvės padarė gerą įspūdį, dėstytojai ir studentai nestokoja geros nuotaikos ir pagalbos. Kad ir po kelių mėnesių, vis dar palaikome šiokius tokius ryšius su dėstytojais, o jei gerą įspūdį paliksi, tai nepagailės ir gražios rekomendacijos parašyti. Smagių veiklų ne tik patys galvosite, bet ir jums surengs tikras šventes, ir dažnai atsiras tokių galimybių gauti vertingas patirtis pirmą kartą. Pats Talinas labai gražus nors ir žiemos metu atšiauresnis nei Lietuviškas klimatas, bet žmogui iš pajūrio krašto, neturėtų pasimatyti ryškaus skirtumo. Tad, kad ir kaip bebūtų, jei esate šiek tiek darbocholikas, norite įgauti naujų technologinių žinių bei išnaudoti labai geras dirbtuves su gerais specialistais, tikrai rekomenduoju važiuoti, bet būkite pasiruošę, kad akademijos sistemą kartais jums gali mesti pagalį į ratus, tad nuvažiavus, kuo įmanoma greičiau užtikrintai susitvarkykite kursus ir kreditus, kad vėliau, nereikėtų sukti galvos.
