Pradžia:
Į Stokholmo universitetą vykau 2025 m. rudens semestre. Nuo pat pradžių universitete jaučiausi gana svetingai priimta. Ypač norisi paminėti Kultūros ir estetikos departamento koordinatorę Maarit – ji labai šiltas, paslaugus žmogus, greitai reaguojantis į visus iškilusius su mokslais susijusius klausimus, visada pasiruošusi padėti. Tokių žmonių dėka adaptacija naujoje aplinkoje palengvėja ir leidžia jaustis saugiau. Studentų sąjunga organizavo daug susitikimų, įvairių veiklų (pvz. ekskursija po senamiestį, karaoke, pubai etc.), todėl socializacijos ir užsiėmimų netrūkdavo.
Studijos:
Studijų organizavimas šiek tiek skiriasi nuo mums įprasto. Ten studentai mokosi laikotarpiais, todėl dažniausiai vienu metu per savaitę turėdavau 2-3 dalykų paskaitas. Dėl to atsirasdavo daugiau laiko savarankiškam mokymuisi, skaitymui, gilesniam temų pažinimui. Erasmus studentai (bent jau Kultūros ir estetikos departamente) gali rinktis tiek magistro, tiek bakalauro lygio kursus iš minėto arba bet kurių kitų universitete esančių departamentų. Taip pat, papildomai mokiausi švedų kalbos. Ji nėra privaloma, bet norėjau išnaudoti suteikiamą galimybę. Biblioteka turi daug naudingų resursų ir labai patogias erdves mokytis.
Dėstytojai malonūs, pagarbiai bendraujantys su studentais ir vertinantys jų įdėtą darbą. Jie mielai įsitraukia į diskusijas paskaitų metu, skatina kelti klausimus ir išsakyti savo nuomonę. Tai kūrė gyvą, atvirą akademinę aplinką, kurioje jautėsi, kad gali drąsiai reikšti mintis. Dažniausiai paskaitose nagrinėjamos įdomios, aktualios temos ir tekstai. Asmeniškai man labiausiai patiko “Meno istorijos mokyklų” bei “Humanitarinių mokslų epistemologijos” paskaitos. Taip pat džiaugiausi pasirinkusi “Švedijos meno, architektūros ir vizualinės kultūros” dalyką – jis vyko ne tik auditorijoje, bet ir gyvai mieste: eidavome į senamiestį, muziejus, drauge analizuodavome kūrinius, architektūrą, diskutuodavome realioje aplinkoje.
Bendrabutis:
Gyvenau Lappis bendrabutyje (Campus Lappis / Lappkärrsberget) ir ten turėjau savo atskirą gana erdvų, šviesų kambarį su tualeto ir dušo kambariu. Virtuvė buvo bendra koridoriui. Bet tai visiškai nebuvo problema, veikiau teigiamas dalykas, nes leido besigaminant maistą susipažinti su studentais atvykusiais iš įvairių pasaulio kampelių, praplėsti savo pasaulėžiūrą.
Kasdienis gyvenimas:
Švedijoje labai jaučiamas rūpestis ekologija. Žmonės atsakingai rūšiuoja, gaji antrų rankų kultūra. Viešosios erdvės mieste švarios bei tvarkingos. Metro stotys – vienos įspūdingiausių, atrodo tarsi meno galerijos. Visi puikiai šneka angliškai, tad kad ir kur nueitum galima be problemų susikalbėti. Vis dėlto pragyvenimas (pvz. metro, muziejų bilietai) brangokas. Didžioji dalis Erasmus stipendijos buvo skirta bendrabučiui, todėl kasdienes išlaidas reikėjo planuoti atsakingiau.
Aplink daug parkų ir žalumos. Labai jaučiamas sveikos gyvensenos skatinimas, kas įkvėpė ir mane laisvalaikį leisti aktyviau. Šalia universiteto ir bendrabučio buvo miškas, kuriame praleisdavau daug laiko. Alkoholis baruose gana brangus (apie 8–10 eur už alų), todėl barai netapo pagrindine mano ir draugų susitikimo vieta. Galiu drąsiai sakyti, kad gyvenimas Stokholme pakeitė mano įpročius į gerą pusę. Grįžau gal ir be didelių nušvitimų, bet labiau įsižeminusi, ramesnė, su nauju požiūriu į kasdienius dalykus. Paskaitos buvo praturtinančios, o pati patirtis – vertinga tiek akademiškai, tiek asmeniškai.
Emilija Lipska, dailės istorija ir teorija, MA II k.
