University of the Arts išsiskiria tuo, jog tai jungtinis universitetas iš trijų akademijų: teatro, muzikos ir dailės. Aš tame radau daugiau pliusų, nei minusų, nes mano pasirinktos paskaitos ir vyko beveik visuose Uniarts pastatuose, turėjau galimybę gilintis į garso meną Sibelijaus akademijos / Open University kursuose. Labai skatinamas bendradarbiavimas tarp visų šių įstaigų, net jei ir natūraliai yra tam tikrų skirtumų. Teatro bei menų akademija yra du apjungti pastatai, esantys Sörnainen rajone. Šis ne taip ir toli stoties, tačiau gyvenau kiek užmiestyje (Kannelmäki) ir kelionė vis tik šiek tiek prailgdavo – man ji trukdavo apie 30–40 min traukiniu bei antra pasirinkta priemone (autobusu, pėsčiomis, tramvajumi, metro – visaip buvo įmanoma).
Studijų sistema man vis dėlto labiau patinka Lietuvoje – kai visą semestrą turiu tą pačią paskaitą kas savaitę ar dvi. Helsinkyje dauguma paskaitų vyko periodais – turėjau paskaitą kelis mėnesius, o po to ji baigiasi. Vieninteliai du privalomi dalykai – individualus darbas (kūryba, t.t.) bei seminaras (iš esmės kūrybos aptarimas su kolegomis). Man patiko tai, jog skatinama išmokti dirbti laboratorijose ir vėliau dirbti jose savarankiškai – buvo organizuojami keli intensyvūs savaitės trukmės kursai darbui skulptūros (mūsų atitikmuo – dizaino ir metalo laboratorijos, tik kad mūsų dizaino platesnė ir didesnė). Labai patiko akademijos pagarbus požiūris į studentus ir dėstytojus, kad tai, ką jie komunikavo, jautėsi ir veiksmuose. Studijų kalba buvo anglų, buvo galima pasirinkti mokytis suomių kalbą – iš esmės smagu ir įdomu, bet nepatiko intensyvus kursas, kai per dvi savaites turėjome sugrūsti tris skyrius informacijos, nespėdami jos įtvirtinti. O svarbiausias dalykas, studijų tarnyba visais klausimais ir problemomis pasirūpina, visa info suteikiama operatyviai ir išsamiai, tad tikrai didesnių problemų nekils.
Valgykla: iš esmės visos universitetinės valgyklos valdomos kelių kompanijų, Unicafe arba Food&Co. Tačiau visur maisto kaina yra tarp 2.50Eur ir 3.5 eur, kas yra labai faina ir prieinama. Labai nerealu, kad maistą galima pasirinkti ir veganišką, vegetarišką, ne tik visavalgišką. Į dienos pietus įskaičiuota ir duona su sviestu bei stiklinė pieno (augalinio arba karvės) arba kefyro (rūgpienio).
Apgyvendinimas puikus, bent mano akimis. Helsinkyje gyventi nėra pigu, tačiau yra HOAS – Helsinkio regiono studentų būsto asociacija, kuris suteikia patogų studentišką apgyvendinimą už prieinamesnę kainą. Mokėjau 450 eur ir dar įsikeliant reikėjo sumokėti 500 eur depozitą, kas visai daug ir verta turėti tai mintyje žinant, jog planuojate čia studijuoti (gavote erasmus+ sutartį). Aš turėjau santaupų ir tėvų paramą, tad tai nebuvo labai skausmingas vienkartinis mokėjimas; o vėliau mėnesio mokėjimai tikrai nebuvo tiek skausmingi dėl Erasmus+ paramos. Buvo labai smagu, jog būstas buvo tvarkingas, prižiūrėtas, esant problemų, jų platformoje galima išsikviesti meistrą be jokio papildomo mokesčio. Baldai tarptautiniams studentams taipogi jau egzistavo. Vienintelis minusas – dar labiau pakelta kaina dėl raktų – pametimo arba užsitrenkimo atveju – nuo šių metų sausio tai jau 44 eur mokestis. Įsikėlimas buvo šiek tiek komplikuotas šiemet – ir netgi vietiniai labai daug apie tai piktinosi – https://yle.fi/a/74-20202391. Viliuosi, jog kitąmet bus geriau. Man pasisekė, nes pavyko raktą gauti į spintelę, nors ir kad raktas spintelėje, sužinojau dieną prieš atvykstant; Caverion klientų aptarnavimas savaitgaliais neveikė, kaip ir HOAS. Rekomenduoju gyventi nebent A arba B zonose pagal HSL (viešasis transportas), nes kitaip labai prailgs kelionės.
Vykau į Helsinkį jau šiek tiek apie jį žinodama ir jame buvusi, turėdama ten draugų. Tačiau vis tiek nustebino atšiauroka žiema (Lietuvoje, tiesa, šiemet laipsniais buvo šiek tiek šalčiau, negu Helsinkyje!), kai labai trūko saulės (ir, aišku, Suomijoje žiemą vitaminas D yra tiesiog būtinybė). Suomijoje be galo populiaru suteikti daiktams antrą gyvenimą, tad daug ko galima rasti Kierrätyskeskus, arba naudotų daiktų parduotuvės, Punainen Risti (SPR Kontti), arba Raudonojo kryžiaus parduotuvėje, Kirppis, arba iš esmės parduotuvės formos blusturgiuose, ir dar bent keliose daugiau drabužių parduotuvėse: UFF, Fida. UFF kai kurių mėnesių pradžioje arba pabaigoje išparduoda prekes pigiau, tad galima rasti nerealių vintažinių drabužių už prieinamą kainą.
Taip pat mėnesio pirmą penktadienį Kiasma lankymas nemokamas, dar tokių dienų turi ir Amos Rex bei kiti muziejai, reikia pasidomėti. Suomenlinna yra ypatinga vieta, joje įsikūrusi Helsinki International Artists Programme arba HIAP rezidencija bei Nordic Culture Point.
Rekomenduoju aplankyti ir aplinkinius miestus, aš lankiau Hämeenlinną, labai graži ir įdomi pilis, Turku – viena seniausių suomiškų pilių, ir bendrai tiesiog gražus miestas, per kurį teka Auros upė. Bendrai man graži suomiška gamta, daug miškų, daug ežerų, daug uolų, net ir pačiam Helsinkyje. Ir Helsinkio metro – šiauriausias pasaulyje, tad linkiu ten nuvykus jį taipogi išbandyti; bei yra Helsinki–Malmi buvęs oro uostas, kurį tikisi iki 2050ųjų užstatyti gyvenamaisiais namais: https://www.malmiairport.fi/en/icomos-puts-historic-malmi-airport-in-the-spotlight-of-the-worlds-endangered-cultural-heritage/.
Papildomai:
Pusmečiui gyvenimo, nėra būtinybės išsiimti suomiško banko, bet ką pati dabar daryčiau – išsiimčiau ID kortelę su ten jau įdėta identifikacija, nes man to pritrūko, iš esmės neįmanoma net lojalumo kortelės be to gauti ar peržvelgti savo asmeninius duomenis kažkurioje sistemoje. Ar tai būtina, turbūt kad ne kiekvienam. Aš bandžiau jų sveikatos sistemą, ir todėl norėjau peržvelgti duomenis. (Beje, sistema tokia, kad yra sveikatos stotys, terveysasema, tokie kaip LT šeimos gydytojai neegzistuoja, pakalbi su slaugytoja, ji nukreipia kraujo tyrimams ar pasikalba su gydytoju esant poreikiui ir perduoda reikalingą informaciją; iš esmės viskas labai sklandžiai ir greitai visur, pakanka asmens dokumento ir Europos sveikatos draudimo kortelės. O esant poreikiui yra student health care nurse, yra ir psychiatric student health care nurse, ji tokia kaip konsultantė, man ji labai padėjo tiesiog ten gyvenant įsižeminti ir jaustis stabiliau, kaip nemokama psichologinė pagalba). SIM kortelę buvau išsiėmusi tiesiog dėl noro nuolat turėt internetą – 20 eur mėnesiui, patogu; o šiaip nieko papildomo nereikia (LT reikia identifikuotis, Suomijoje tai nereikalinga).
Papildomais klausimais mane visad galima pasiekti: https://www.instagram.com/konspektuojanti/ arba konspektuojanti@gmail.com
