• Naujienlaiškis
  • Menas, kūryba, tekstilė, laikas ir aš

    cv

    Menas paliečia žmogaus dvasią, išstumia už kasdienybės ribų ir skatina susimąstyti, atrasti savo požiūrį aktualių klausimų ir idėjų atžvilgiu. Meno kūrinys veikia kaip komunikacijos priemonė. Tai ypatingas būdas perteikti informaciją – tokią, kokios neįmanoma paskleisti įprastomis informacinėmis priemonėmis.

    Kūryba – tai būdas apmąstyti subjektyvias patirtis, dailės kalba pasidalinti jomis su kitais. Kai kūrybos procesas atsiveria visuomenei, parodomas meno objekto grožis visuose jo kūrimo etapuose. Meno kūrinys akcijos ar performenso forma patrauklus, nes kaskart kviečia ieškoti naujo ir kitokio ryšio su erdve, aplinka ir jos informaciniu fonu. Menininko inspiruoti kūrybiniai veiksmai gali įtraukti į meninį veiksmą ir stebėtojus, kurie kartais neturi jokio teisioginio ryšio su šiuolaikinio meno formomis, atverti galimybes autoriui ir žiūrovui betarpiškai bendrauti, kartu dalyvauti kūrybiniame procese ar net tapti meno kūrinio bendraautoriais.

    Tekstilė sustiprina betarpišką menininko ir kūrinio stebėtojų ryšį, leidžia ne tik vizualiai bet ir taktiliškai pajausti kūrinio energetinę sankaupą. Žavėjimasis tradicinėm tekstilės technikom ir materijos tekstilinėmis savybėmis sklinda iš vidaus, nes perduotas su krauju. Tad vėlimas, vilnos pluoštas ir kiti rankų darbo tekstilės artefaktai svarbūs savo ypatingu gebėjimu išsaugoti atmintyje kūrėjo prisilietimą.

    Laikas – egzistenciniai spąstai. Ar galim suskaičiuoti laiką? Egzistuoti greta „laiko upės“? Gyventi laike, lyg kokie susvetimėję nelaikiškos substancijos pavidalai? Reiškinių pradžia ir pabaiga – reliatyvūs momentai laiko kaitoje, jie funkciškai papildo vienas kitą ir nieko nereiškia kosminiame laiko rate, kuriame niekas neišnyksta ir niekas neatsiranda.

    Meno formomis kuriamas pasaulio „atbūrimas“ – romantiškas siekis atsigręžti į mitologinį pasaulio pradžios laiką, ieškant pirmapradės pasaulio tobulybės ir harmonijos, visų pirma reiškiančios žmogaus ir gamtos vienovę. Šį siekį lydi degraduojančio istorinio laiko ir dabarties kritika ir skepticizmas civilizacijos pažangos ir šiuolaikinių žmonijos vertybių atžvilgiu.

    Aš – kūrybinio veiksmo autorė, kartais ir pati tampanti meno kūrinio dalimi. Tai kažką sureikšminanti, kažko nepastebinti menininkė, kurianti, stebinti ir apibendrinanti savo meninius ritualus.