Parodos atidarymas: 2021 m. lapkričio 18 d. 17 val.
VDA parodų salėse TITANIKAS, I a. (Maironio g. 3)
Renginys
Paroda, skirta ilgamečio Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Vladislovo Daujoto gimimo šimtmečiui, inicijuota Tekstilės meno ir dizaino katedros dėstytojų.
Minint Vladislovo Daujoto gimimo šimtmetį, pirmą kartą pristatoma jo daugiaplanė kūryba, aprėpianti studijų metų užduotis, dekoratyvinių audinių projektus ir unikaliąją tekstilę – pano, kilimus ir gobelenus. Parodoje daug vietos skiriama kūrybos proceso užkulisiams, kuriuos iliustruoja dokumentinė medžiaga, parengiamieji eskizai ir projektai. Nemaža dalis meninės veiklos faktų ir kūrinių, surinktų iš muziejų, archyvų, VDA Tekstilės katedros ir šeimos fondų, viešinami pirmą kartą.
Vladislovas Daujotas gimė Žemaitijos bajorų palikuonio, garsaus miškininko Marijono Daujoto (1891–1975) šeimoje. Baigęs Kretingos pranciškonų gimnaziją, 1940–1943 m. jis studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Po karo mokėsi Kauno valstybinio taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto Interjero studijoje, ją likvidavus, nuo 1948 m. tęsė mokslus Tekstilės studijoje; šią specialybę baigė 1954 m. Vilniuje. Dar tebestudijuodamas Tekstilės katedroje, pradėjo dirbti laborantu, o nuo 1957 m. – dėstytoju.
Parodoje išskirtos trys V. Daujoto veiklos sritys: audinių dizainas, unikalioji tekstilė ir pedagoginė veikla. Kūrybinį kelią dailininkas pradėjo kaip tekstilės dizaineris. V. Daujoto suprojektuoti dekoratyviniai audiniai (baldų ir sienų apmušalai, užuolaidos) kavinei „Neringa“ (1959, archit. A. ir V. Nasvyčiai) ir to paties pavadinimo viešbučiui (1960) atitiko tuo metu iškeltus menų sąveikos uždavinius.
Parodoje eksponuojami garsiausi ir mažiau žinomi arba niekad neeksponuoti dailininko tekstilės pano, kilimai bei gobelenai. Sovietmečiu, kai už Lietuvos valstybingumo simbolių demonstravimą grėsė dideli nemalonumai, V. Daujotas savo dirbtuvėje audė gobelenus su Vyčiu ir Gediminaičių stulpais. Architekto įgūdžius V. Daujotas pasitelkė kurdamas gobelenus architektūrinėms erdvėms. Iš jų žinomiausi: „Dekoratyvinis kilimas“ Meno darbuotojų rūmams (1978), „Turnyras“ VU Šachmatų klubui (1986), „Odė žemaičių“ („Veiziek, sviete“, 1997) gimtosios Sedos V. Mačernio gimnazijai.
V. Daujotas paskyrė beveik penkis gyvenimo dešimtmečius tekstilininkų ugdymui, diegė pažangias dėstymo metodikas, kurių šaknys – funkcionalistinė bauhauzo tradicija. Plataus mąstymo ir didelės erudicijos profesoriaus mokymo programos buvo orientuotos į nuoseklų studentų įvedimą į paslaptingą meno pasaulį, dailės suvokimo pagrindų formavimą ir asmenybės ugdymą.
- Parodos kuratoriai: Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Julijus Balčikonis, dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė.
- Parodos organizatoriai dėkoja Vladislovo Daujoto šeimai, ypač seseriai Irenai Daujotaitei ir sūnui Sauliui Daujotui, už skolintus kūrinius ir bendradarbiavimą rengiant parodą.
- Parodos partneriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, UAB „Audėjas“, restoranas „Neringa“, Mažeikių muziejus.
- Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.
