ALVYDAS LUKYS | TAI KAS LIEKA
Menininko Alvydo Lukio, manau, kad pristatinėti nereikia. Visi, kas domisi Lietuvos fotografijos istorija ir nūdiena, kuo puikiausiai žino ir vertina jo kūrybą. Dažnai rengdamas parodas kituose Lietuvos miestuose arba užsienyje, Alvydas senokai nerodė savo naujausių darbų
VDA galerijoje “Akademija”, pavyko prikalbinti ir “štai”!
Šioj parodoje rodomi trys darbų ciklai: “Tai kas lieka”, “Kompostas kaip natiurmortas” ir, ikoniškoji “ARS BOTANIKA”. Kas lėmė tokį pasirinkimą? Natūrali “ARS BOTANICA” minčių ir idėjų tąsa inspiravo ir šiuos, dar nerodytus fotografijų ciklus. Parodos laikas, manau, kad taip pat neatsitiktinis, gamta dabar apmirusi, ciklo pabaiga...
Cikle “Kas lieka” analizuojamas peizažo ir detalių santykis, laiko tėkmės paveika stebimai natūrai, tai lyg transformuotas, dekonstruotas “site specific” veikimo metodas, gamtos gamtoje studija.
Liauna lazdelė – obelaitės šakos dvišakis ramstis, į ją ir josios aplinką fokusuojamas menininko žvilgsnis. Obelaitę sunaikina gamta, gal graužikai, gal vėjas ir šaltis, bet lieka jos augimo buvęs talkininkas – ramstis...
Visa idėja taikliai išreiškiama jau paties ciklo “Kompostas kaip natiurmortas” pavadinime.
Nagrinėjama dūlėjimo estetika, tikrai ne antiestetika, gamtos cikliškumas ir baigties neišvengiamumas. Taip, matomas nyksmas, bet aš tame matau ir amžinumo, nemarumo, bet kita forma nuojautas. Šiame cikle vyksta transformacijos fiksavimas, priverčiantis žiūrovą (kalbu konkrečiai apie save) kelti egzistencijos, laikinumo organinės gyvasties trapumo klausimus, priverčia pajusti visa to ir nenutrūkstančio cikliškumo santykį bei duotybę. Man tai – transcendento paieška mažmožiuose ir laipsniškame kitime, tarsi gyvosios gamtos teologija, apimanti pradžią, buvimą ir pabaigą.
Šiuose cikluose įžvelgiu filosofinį diskursą, Alvydas Lukys gi kartais tai interpretuoja gana ironiškai, sarkastiškai, bet tas sarkazmas yra gal labiau ir specifinio humoro forma?
Nyksmas, dūlėjimas vyksta nuolat, tik ne visi tai taip akylai stebi kaip stebi Alvydas: mąslus, ironiškas, pastabus estetas, profesionalas, ir, aišku puikus menininkas.
Parodos kuratorė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė
Paroda veiks: lapkričio 28 – gruodžio 15 d.
Parodos atidarymas: lapkričio 28 d., 18 val.
ARS BOTANICA
Projektą Ars Botanica pradėjau keliomis fotografijomis 2006 m., skirtomis A. Švėgždos atminimui. Ilgą laiką dirbus su negyvais objektais, dėmesį patraukė augalai, kurie nevisada laikomi gyvi. Turiu galvoje termino Natiurmortas etimologiją. Apie tai susimąsčiau, susidomėjęs savotišku ciklišku augalų gyvenimu ir atidžiau įsižiūrėjęs į augalų formas besikeičiant metų laikams. Dėmesys ypatingai padidėjo pradėjus eksperimentuoti su augalų sėklomis, prižiūrint ir sekant augalų vystymąsi ir nykimą. Neturėdamas specialios patirties, į augalų gyvenimą pažiūrėjau kitomis akimis, sakyčiau nepragmatinėmis, ne ūkininko ar vartotojo žvilgsniu. Bėgant laikui, atsiskleidė nepaprastai įdomus augalų pasaulis. Pasidomėjus šiuolaikiniu botanikos mokslu, atsivėrė neįtikėtinos augalų savybės, tokios skirtingos ir kartu panašios į gyvūnų. Vyraujantis antropocentrinis požiūris slepia nuo mūsų šį fantastišką, fenomenalų pasaulį.
Tai lygiavertė ir lygiagreti gyvybės forma, kurios dėka gali išgyventi gyvūnija, įskaitant ir žmogų.
Nuostabą kelia tai, kad daugeliui augalų nesvetima empatija ir kitos psichologinės ypatybės, būdingos gyvūnams.
Šis projektas vystosi jau beveik 20 metų ir pastebiu, kad į augalus vis tebežiūriu pro virtimo Natiurmortu (mirusi natūra) prizmę. Tačiau visoje šioje serijoje fotografijų siekiu sukurti atgimimo jausmą.
Alvydas Lukys
