• Naujienlaiškis
  • Spalio 6 d., 14.00 val., Bernardinų bažnyčios pastogėje (Maironio g. 10, Vilnius; įėjimas per Bernardinų bažnyčią)

    Dailės krypties meno doktorantė Akvilė Anglickaitė gins meno projektą tema

    „Netikrumas šiuolaikinėje kultūroje. Fotografijos fenomenas“
    Dailė W100 (P01)

    Institucija, kurioje parengtas meno projektas: Vilniaus dailės akademija

    Kūrybinės dalies vadovas:
    Prof. Alvydas Lukys – Vilnius dailės akademija, dailė W100 P01, fotografija ir medijos menas

    Tiriamosios dalies vadovė:
    Doc. dr. Agnė Narušytė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H

    Meno projektas ginamas Vilniaus dailės akademijos Meno doktorantūros dailės krypties meno projekto gynimo taryboje:

    Pirmininkas:
    Doc. dr. Audrius Novickas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, dailė P01;

    Nariai:
    Prof. dr. David Bate – Vesminsterio universitetas, dailė P01, fotografija;
    Doc. dr. Lolita Jablonskienė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H;
    Doc. dr. Vytautas Michelkevičius – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H; socialiniai mokslai, komunikacija ir informacija 08S;
    Doc. dr. Ramūnas Motiekaitis – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03H.

    Su meno projektu galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo ir Vilniaus dailės akademijos bibliotekose.

    Anotacija

    Disertacijoje tyrinėjamas netikrumo fenomenas šiuolaikinėje kultūroje ir jo sąsajos su fotografija. Darbo tikslas yra parodyti netikrumą kaip rezonanso liniją tarp meno kūrinio ir žiūrovo, akcentuojant tai, jog rezonansas įmanomas tuomet, kai sutampa tiek kūrinio (ar menininko) kuriamas netikrumas – su žiūrovo aplinka ir joje patiriamu netikrumu. Netikrumas  šiame darbe nagrinėjamas kaip estetinis principas ir kaip platesnis - kultūrinis fenomenas. Pastarasis nukreipia mus į vieną pagrindinių filosofinių svarstymų - kas yra tikra? Svarbiausias šios diskusijos komponentas yra pagrindo problema. Darbe, tyrinėjant Don Žuano istorijas nuo XVII amžiaus iki dabar, sekama, kaip  vakarų kultūroje konstruojami ir griaunami metafiziniai (anapusiniai) pagrindai. Atsižvelgiant į tai, stebima, kaip kinta tikrumo ir netikrumo ribos. Taip pat šiose istorijose išryškėja gamtos (šiapusybės) vieta ir veikimas pažinimo struktūrose, kurį pratesiu tyrinėdama fotografiją. Ši medija talpina savyje dvi priešingas laiko sampratas. Viena kyla iš Niutono dėsnių – kur laikas ir erdvė yra Absoliutūs, esantys už šios realybės ribų. Fotografijoje tai išryškėja per suobjektinto laiko idėją, kuria remiantis konstruojamas fotografijos tikrumas ar tikėjimas jos tikrumu. Kitas laiko aspektas atskleidžia per Heisenbergo „neapibrėžtumo principą“. Tai nenumatomumas ir atsitiktinumas, kuris taip pat reiškiasi fotografijoje, tik jau ne per objektyvios tiesos patvirtinimo ieškojimą, o poveikio tikrumą, kuriam sąlygas sudaro pačios fotografijos savybė fiksuoti viską, su smulkiausiomis detalėmis, kurių kartais nepastebi ir pats fotografas, o taip pat žiūrovo sąmonė, kur sprendimai apie atvaizdą yra tikimybiniai ir paremti patirtimi bei atmintimi, o ne objektyviu matymu ar žiniomis.

    Visgi šie skirtingi sluoksniai reiškiasi toje pačioje – fotografijos medijoje. Šie prieštaravimai sukuria kūrybinę, dinaminę įtampą, kurią menininkas sąmoningai gali panaudoti kurdamas paveikius meno kūrinius.

    Abstract

    UNCERTAINTY IN CONTEMPORARY CULTURE. PHENOMENON OF PHOTOGRAPHY

    Uncertainty in contemporary culture and its connection with the phenomenon of photography are the main themes of this dissertation. The aim of this work is to show, that uncertainty creates resonance between an art peace and spectator. When uncertainty, created by an artist, coincide with a viewer’s uncertainty that the one is facing in cultural environment, it creates greater artistic impact. Uncertainty is both – the aesthetical principle and cultural context. The latter leads us to the question which is one of the main questions of philosophy – what is real? Or what are the basis of reality. Through the story of Don Juan, which begins in 17th century and lasts till now, we see how metaphysical basis of reality collapse, causing the uncertainty. But at the same time, the basis is establishing on the ground of laws of physics. That’s where I continue to investigate the uncertainty through the medium of photography. Photography encompass two opposite notions of time. One is inherited from Newtonian physics that state absolute time, the other from Heisenberg’s Uncertainty principle. Former leads to the notion of unchanging, unmovable, fixed and objectified time in photography. That’s where the objectivity and the claim of certainty in photography comes from. The latter embraces the accident, probabilities, unforeseen movements that are also imbedded in the medium of photography and leads to the truth of the impact for the viewer. Photography creates conditions for this by its very nature, when uncountable details are fixed on the surface of any light sensitive surface. They cannot be controlled or deliberately are not controlled by a photographer and in the interaction with the viewers consciousness or unconsciousness can created unpredicted collisions which are certainly true.  

    So there is a tremendous dynamic power embodied in photography, created by these two opposite notions and applications of time. Photographic image constantly oscillates between certainty and uncertainty and if consciously used, these oscillations can benefit in the process of creating an art peace.