Docentas Arturas Bukauskas
Dėsto Animacijos dalykus ir yra programos vadovas.
Animacijos programos vadovas doc. Arturas Bukauskas gimė, gyvena ir dirba Vilniuje. Baigęs J.Vienožinskio meno mokyklą susižavėjo šviesos ir garso sąveikomis ir nusprendė išbandyti kaip kūrybą gali įtakoti mokslinės žinios bei technologijos. Įstojęs į Vilniaus Universiteto fizikos fakultetą ėmė ieškoti būdų kaip mokslo naudojamas technologijas pritaikyti mene. Studijuodamas taip pat ėmė rašyti ir publikuoti esė populiariame jaunimo žurnale. Tačiau fizikos studijos rėmėsi gilia teorine analize, o norėjosi surasti meno rūšį, kuri neturėtų stabilios raiškos – norėjosi sujungti mokslo žinias, grafinę
saviraišką, tekstų rašymą į dinaminę visumą. Taip atsirado „judantis vaizdas“. Pabaigęs Universitetą, A. Bukauskas pradėjo animacijos studijas ir kartu ėmė dirbti Lietuvos kino studijoje. Tačiau čia buvo gautos tik pieštinės animacijos žinios, ir, nors buvo sukurtas pirmasis daug
pakeliavęs po festivalius filmas „Telefono linija, tačiau tokia animacija netenkino. Sekančiu žingsniu tapo prestižinė kino akademija - Rusijos Kinematografijos institutas. Čia kino studijos apėmė jau sudėtingo, netradicinio vaizdo kūrimą – su integruota animacija,
kintamo greičio filmavimo metodais, kompiuterine 2D ir 3D grafika, neoptiniu kinu. Baigė šias studijas gavęs kompiuterinės grafikos ir kombinuoto vaizdo kino režisūros menų magistro diplomą. Grįžęs į Lietuvą A. Bukauskas sukūrė savo studiją ir subūrė bendraminčių grupę darbui su
mixmedia vaizdu. Vieni pirmųjų Lietuvoje studija ėmė kurti 3D grafiką ir animaciją, dirbo prie sudėtingesnių uždavinių kino vaizdo ir video postprodukcijos. Čia A. Bukauskas yra sukūręs kelis trumpametražius filmus, gavęs apdovanojimus už juos ir reklamą.
Nuo 2014 metų dėsto Vilniaus dailės akademijoje, vadovauja animacijos programai. Nuo 2019 m. A. Bukauskas studijuoja meno doktorantūroje, tyrimu lauku pasirinkęs imersines būsenas ir žaidimo fenomeną jose. Tęsia eksperimentus įvairiais įrankiais – jungia virtualios realybės
klausimus, tekstą, kino kalbą, mokslines technologijas, netradicinius animacijos metodus. Įvairiomis patirtimis atradęs animaciją A. Bukauskas sau nusako ją kaip laiko kontrolės mechanizmų visumą. Tai deformacijos menas, kuris iškreipdamas mūsų percepcijas ir kuria įvairialypį laiko pojūtį. Todėl animacija yra daugiau už konkrečią technologiją – ar tai būtų kinas ar kompiuterinė grafika, ar virtuali realybė. Todėl ji atvira kiekvienam susirasti savo būdą ir įrankį.
Kūrybiniai darbai:
1991 m. – pieštinės animacijos filmas “Telefono linija” – Lietuvos kino studija, 35mm, 5 min., spalvotas.
1995 m. – pieštinės ir kompiuterinės animacijos filmas “Lopšinė miestui” – sukurtas Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis, 3 min., nespalvotas.
1995 m. – vaidybinis trumpametražis filmas “PLAY” – diplominis darbas, finansuotas iš Lietuvos kultūros ministerijos lėšų, sukurtas finansiškai padedant KOBRIN SCREEN STUDIO, ROLAN BYKOV FOUNDATION ir VGIK (Rusija); 35mm, 40 min., spalvotas.
1997 m. – animacinis filmas “Denj ptic”- sukurtas EGI Corporation ir Gorkio kino studijos užsakymu tarptautiniam pilnametražiui projektui Maskvos 850 – mečiui, 2 min., spalvotas.
1997 m. – Ostankino televizijos užsakymu buvo sukurta laida apie Lietuvos kiną.
2005 m. – Vaidybinis „Erotomotto“, 10 min., spalvotas. Festivalis AXX.
2005 m. – Vaidybinis „Estetomotto“, 20 min., spalvotas. Festivalis AXX.
2007 m. – Vaidybinis. „Practical Training on Human Subject”. 10 min, spalvotas. Goethes institutas.
Videoprojektai:
2009 m. – „Nakties muzika“. Bendras projektas su Duo Strimaitis. 50 min.
2010 m. – L.Narvilaitės „Liūdesio Sodai“. 20 min.
2014 m. – Audiovizualinis projektas “Moters portretai”. Joana Gedmintaitė (sopranas), Eglė Kasteckaitė (fortepijonas), Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos choras „Liepaitės“, aktorė Nelė Savičenko. Video projekcijos. Vilnius, 2014 04 29. Klaipėda, 2014-05-21
