Po 18 metų profesoriaus Adomo Jacovskio paroda „(ne)retrospektyva“ Vilniaus dailės akademijoje
2026 04 02 – 2026 05 23
Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ balandžio 2 d. 18 val. atidaroma vieno ryškiausių šalies dailininko Adomo Jacovskio paroda, kuri nesiekia apžvelgti visos kūrybos, bet kviečia iš naujo pažvelgti į jo tapybos nuoseklumą, laiką ir vidinę įtampą.
Adomo Jacovskio tapyba Lietuvos dailėje išsiskiria nuosekliai plėtojama, lengvai atpažįstama vaizdine kalba. Jo darbuose žmogaus figūra įgauna savitą, fragmentišką formą, kurioje dėmesys skiriamas ne išorinei tikrovei, o vidinei būsenai.
Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Titanikas“ pristatoma paroda „(ne)retrospektyva“, kurią kuruoja Karolis Gužas. Ji sąmoningai atsisako aprėpti visą kūrybą – vietoje to susitelkiama į pasikartojančius motyvus ir jų kaitą, išlaikant įtampą tarp formos ir emocijos.
„Šioje parodoje svarbus ne apibendrinimas, o sugrįžimas prie esminių motyvų ir jų kaitos. Tai procesas, kuris atsiskleidžia per laiką“, – sako parodos kuratorius K. Gužas.
Tai pirmoji profesoriaus Adomo Jacovskio paroda Vilniuje po 18 metų – paskutinį kartą jo darbai čia buvo eksponuoti 2008 m. Parodos erdvė pasirinkta neatsitiktinai: menininkas daugiau nei 25 metus dėstė Vilniaus dailės akademijoje, todėl „Titanikas“ tampa ne tik ekspozicine, bet ir biografiškai svarbia vieta. Parodos kuratorius Karolis Gužas, katalogo dailininkas Jokūbas Jacovskis ir pats menininkas Adomas Jacovskis – Vilniaus dailės akademijos absolventai.
Parodą papildo naujai išleistas katalogas, skirtas Adomo Jacovskio tapybai. Leidinio dailininkas ir vienas iš sudarytojų – Jokūbas Jacovskis.
Jacovskio drobės laikosi atokiai nuo kasdienybės įvykių srauto, veikdamos autoriaus kuriamame sulėtintame laike. Tapyba čia tampa savarankiška erdve, kurioje vaizdas egzistuoja be pareigos komentuoti aktualijas.
„Jacovskio tapyboje svarbus ne pasakojimas, o būsena – tai, kas lieka tarp gesto, pauzės ir tylos“, – teigia K. Gužas.
Spalvos, tušti plotai ir lakoniška kompozicija kuria uždarą vizualinę struktūrą, kurioje svarbi ne vaizduojama situacija, o iš jos kylanti būsena. Paroda kviečia žvelgti ne chronologiškai, o kaip į nuolat sugrįžtančių temų lauką – be aiškios pradžios ar pabaigos.
Adomas Jacovskis (g. 1948) – scenografas, tapytojas. 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1978–1993 m. dirbo Jaunimo teatro vyriausiuoju dailininku, nuo 1989 m. ilgą laiką dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Sukūrė scenografiją daugiau nei 100 spektaklių Lietuvos ir užsienio teatruose. 1983 m. apdovanotas Prahos kvadrienalės diplomu, 1985 m. pelnė Pabaltijo scenografijos trienalės I premiją. 2000 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, taip pat yra Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius.
Dailininko kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose bei kolekcijose, tarp jų – Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus dailės akademijos muziejuje, MO muziejuje, Maskvos Tretjakovo galerijoje ir Centriniame A. Bachrušino teatro muziejuje, taip pat Pasaulio banko kolekcijoje Vašingtone.
Parodos kuratorius Karolis Gužas
Parodos grafikos dizaineris Jokūbas Jacovskis
