Jaunojo dizainerio prizas nuo 2011 m. skatina pradedančiųjų kūrėjų profesinį tobulėjimą ir drąsą ieškoti originalių sprendimų. Konkursas suteikia galimybę studentams pristatyti savo idėjas plačiajai visuomenei, sulaukti pramonės ir verslo atstovų dėmesio bei užmegzti pirmuosius profesinius ryšius. Dalyvavimas konkurse – tai proga įsivertinti savo potencialą už akademinės aplinkos ribų, taip pat ir reikšmingas impulsas tolesnei profesinei karjerai.
Publikos prizo rinkimai – puiki galimybė prisidėti prie dizaino lauko formavimo ir paskatinti jaunuosius dizainerius kurti. Savo mėgstamiausią projektą galite rinkti iki 2026 m. rugsėjo 1 d. imtinai portale lrt.lt
Konkurso trumpojo sąrašo projektų paroda vyks 2026 m. rugsėjo 10–spalio 4 dienomis LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius).
Dalyviai:
Komunikacijos dizainas
Kamilė Ražanskaitė
Kompiuterinis žaidimas „Prieš klasę“
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Marius Žalneravičius
„Prieš klasę“ – vizualinė novelė internalizuotos gėdos tema. Šis paaugliams skirtas žaidimas kviečia susimąstyti ir pasikalbėti apie gėdą, būdus ją įveikti ir tai, kaip neįveiktas gėdos jausmas gali įsitvirtinti ir ilgainiui sukelti sunkumų. Žaidžiant priimami sprendimai, kaip reaguoti į gėdą keliančias situacijas, lemia žaidimo pabaigą: ar protagonistas (-ė), nepaisydamas (-a) sudėtingų emocijų, įgyvendins savo svajones, o gal gėdos jausmas nugalės ir taps neatsiejama asmenybės dalimi?
Žygintas Rastenis
Socialinė iniciatyva „Be ryšio“
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė Greta Gilvanovaitė
Kokybiški santykiai yra vienas svarbiausių laimingo gyvenimo rodiklių, tačiau viešosiose erdvėse vis rečiau kalbamės su nepažįstamaisiais – dalijamės ta pačia erdve, bet neturime dingsties užmegzti pokalbį. „Be ryšio“ – socialinė iniciatyva, per vizualinę kalbą ir viešąsias erdves natūraliai skatinanti žmogiškuosius ryšius. Pagrindinis dizaino objektas – kavos puodelio įmautė, veikianti ir kaip puodelį apjuosianti juostelė kavą išsinešantiems, ir kaip plokščia kortelė liekantiesiems kavinėje. Įmautės suskirstytos į tris turinio kategorijas: klausimus, užduotis ir žaidimus. Kiekviena jų siūlo skirtingą sąveikos su šalia esančiu žmogumi būdą. Sistema lengvai pritaikoma ir kitoms viešosioms erdvėms: barams, bendradarbystės erdvėms, renginiams.
Raminta Malijauskaitė
Vasaros skaityklų vizualinis identitetas
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė lekt. Emilija Užukauskienė
„Vasaros skaityklos“ – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyva, kviečianti miesto gyventojus skaityti, bendrauti ir leisti laiką viešosiose erdvėse. Kauno parkuose įsikūrusios skaityklos tampa atvira kultūrine ir bendruomenine erdve įvairaus amžiaus lankytojams. Šiame projekte kuriamas vizualinis identitetas remiasi „modernaus knygnešio“ idėja – simboliškai pratęsiant istorinę knygnešių misiją ir priartinant knygas prie žmonių kasdienybės. Vizualinėje sistemoje derinami šiuolaikiški grafiniai sprendimai, interaktyvūs elementai ir bendruomeniškumą skatinanti komunikacija, siekiant stiprinti skaitymo kultūrą ir didinti vasaros skaityklų atpažįstamumą mieste.
Interjero dizainas
Klaudija Ažukaitė
Upės bendrabūvis. Urbanizuotos Neries krantinės atvejis
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė lekt. Agnė Rubytė
Upė mieste dažnai įrėminama miesto struktūros, todėl praranda dalį savo laisvo tekėjimo ir tampa žmogaus formuojamos erdvinės tvarkos dalimi. Kyla klausimas, kaip galėtų būti permąstomas upės ir miesto santykis, jei upė būtų suvokiama kaip savarankiška gyva sistema, kurioje susitinka skirtingos gyvybės formos. Toks santykis galėtų įgyti kitokį pobūdį – tapti abipusis ir atviras gyvybės įvairovei, o žmogus būtų suvokiamas kaip viena iš daugelio šios sistemos dalių. Toks požiūris atveria ne tik erdvinio pokyčio galimybę, bet ir kitokį miesto, žmogaus ir upės bendrabūvio suvokimą. Projekte urbanizuota Neries krantinė Vilniuje analizuojama kaip vieta, kurioje žmogaus, miesto ir upės santykis yra praradęs jautrumą kitoms gyvybės formoms.
Patricija Vaisova
Garsas kaip įrankis erdvei kurti: koridoriaus atvejis
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė doc. dr. Karolina Jašinskaitė
Projektas tyrinėja garsą kaip dizaino įrankį, galintį keisti koridoriaus erdvės patirtį. Tyrimo atvejis – Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedros koridorius: ilga, siaura ir akustiškai aktyvi pereinamoji erdvė. Galutinis darbas – laikina interaktyvi garso platforma, kuri mikrofonais fiksuoja žmogaus žingsnius, spaudimo sukeliamas vibracijas ir judesius, realiuoju laiku juos apdoroja ir grąžina į erdvę kaip pakitusį garsinį atsaką. Aidas, vėlavimas ir kartojimas keičia atstumo, ribų ir orientacijos pojūtį. Būti ir veikti tampa pagrindiniais erdvės patirties elementais.
Domas Idzelis
Velniai nematė. Laikinos saugumo erdvės pelkių aplinkoje
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas prof. Rokas Kilčiauskas
Gamta žmogui nuo seno buvo ne tik išgyvenimo šaltinis, bet ir apsaugos vieta. Karo ir krizių metu gamtinė aplinka gali suteikti prieglobstį ir apsunkinti judėjimą. Šiame projekte pelkė nagrinėjama kaip sunkiai pasiekiama, žmogų slepianti erdvė. Projekto tikslas – sukurti laikiną surenkamą prieglobstį, pritaikytą naudoti pelkėje ekstremaliomis sąlygomis. Tyrinėjama, kaip architektūra ir dizainas gali padėti prisitaikyti prie gamtinės aplinkos ir kaip visa tai galima pasitelkti kuriant saugią erdvę žmogui karo grėsmės akivaizdoje.
Mados dizainas
Marija Maziliauskaitė
Kolekcija „Moteris pakuotė“: moters grožio stereotipų ir saviraiškos vaizdavimas mados dizaine
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė lekt. Justina Semčenkaitė
Bakalauro mados dizaino projektas „Moteris pakuotė“ – kolekcija, kurioje svarstomi moters grožio stereotipai ir saviraiškos laisvė jų akivaizdoje. Kaip kūryboje naudoti moters kūno vaizdinius, kai jie turi tiek daug socialinių poteksčių? Eksperimentuojant, eskizuojant ir kuriant šešis mados įvaizdžius ieškoma vyraujančių grožio stereotipų ir jų alternatyvų santykio. Tema plėtojama remiantis asmeninėmis patirtimis, statistikos duomenimis ir skirtingais literatūros šaltiniais. Meno projektu siūloma į moters kūną pažvelgti netradiciškai: kūnas čia tampa dviprasmiška pakuote – tarsi dėžute, kurioje telpa moters siela ir kuri įgalina ją veikti fiziniame pasaulyje, tačiau socialiniame kontekste ją suvaržo ir paverčia preke.
Gabija Petrauskaitė
Emociniai impulsai mados kūryboje: autoetnografinė prieiga. Kolekcija „MOTUS“.
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė prof. Jolanta Talaikytė
„MOTUS“ – vakarinių drabužių kolekcija, atsiradusi iš asmeniškai kalbantis kilusių emocinių impulsų. Pasitelkus autoetnografinį metodą tyrinėjama, kaip šios vidinės patirtys formuoja kūrybinį mąstymą ir virsta meninės išraiškos sprendimais. Trys autoetnografinės esė tapo pagrindu šešiems kolekcijos įvaizdžiams – emocinėms būsenoms perteikti pasitelkiama forma, konstrukcija, medžiagiškumas ir kūno santykis su drabužiu. Kolekcijos dramaturgija plėtojama nuo šviesių, efemeriškų siluetų iki griežtų juodų formų, simbolizuojančių emocinę pulsaciją – nuo atsiveriančios vidinės erdvės iki apsisprendimo, vidinės stiprybės ir savo tiesos priėmimo.
Jomilė Uksaitė
Mados kolekcija „Tolimė“
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Dainius Bendikas
„Tolimė“ – eksperimentinė mados dizaino kolekcija, apmąstanti žmogaus prisitaikymą tvyrant emociniam atsiribojimui ir nykstant empatijai. Idėja kilo iš asmeninių pastebėjimų augant technologijų apsuptyje: ekrano šviesa vis dažniau keitė gyvą žvilgsnį, o prietaisai, turėję mus suartinti, ėmė tolinti emociškai. Šis paradoksas kolekcijoje virsta šešių įvaizdžių psichologiniu kopimu į kalną – nuo atsitraukimo ir rūko iki pažeidžiamumo ir bendro prieglobsčio. Aptakūs, kūną gaubiantys siluetai, rankomis kurtos faktūros, natūralūs pluoštai, veltinis apavas ir alpinizmo detalės tampa fizine vidinių būsenų išraiška. Šiame darbe prisitaikymas reiškia ne užsisklendimą, o bandymą išsaugoti jautrumą, empatiją ir gyvą ryšį.
Produkto dizainas
Eva Zaveckaitė
Nuo asmeninės patirties iki demokratinio dizaino: baldas gyvenimui transporto priemonėje
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė doc. Barbora Adamonytė-Keidūnė
Car[d]board – trumpalaikė sezoninė kelioninė baldų sistema iš korinio kartono, skirta L1H1 tipo furgonams. Kadangi dauguma furgonų baldų kuriami konkrečiam modeliui, projekte ieškoma universalesnio sprendimo: lyginami penki Europoje paplitę furgonai ir nustatomas bendras jų matmenų vidurkis. Lengvą išardomąją flat-pack konstrukciją gali įdėti, išimti ir valdyti vienas žmogus. Sistema suformuoja 1500×2105 mm miegamąją vietą ir apie 370 l daiktų laikymo erdvę. Naudojamas korinis kartonas – gamybos likučiai ir brokuoti lakštai, o sausasis surinkimas be klijų netrukdo vėliau kartoną perdirbti.
Saulius Rancevas
Matymas garsu: erdvės sonifikacijos prietaisas neregiams
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Denis Orlenok
Šis projektas – akliesiems ir silpnaregiams skirtas prietaisas, sonifikacijos principu paverčiantis erdvinę informaciją garsiniais signalais. Pasitelkdamas dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi metodus, įrenginys atpažįsta objektus, įvertina atstumą iki jų ir perduoda informaciją garso ir vibracijos forma, taip padėdamas išvengti kliūčių ir saugiai orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Įrenginys magnetais tvirtinamas prie drabužių arba nešiojamas kaip pakabutis, o naudojamas kartu su ausinėmis, jis suteikia kryptinių garso užuominų. Vietos nustatymo žymekliai padeda rasti dažnai pasimetančius daiktus. Integruotas dirbtinio intelekto asistentas realiuoju laiku gali apibūdinti aplinką, perskaityti tekstą ir vykdyti balso komandas.
Gustina Maksvytytė
Lino atliekų perdirbimas kaip būdas atgaivinti tradicinius amatus ir stiprinti kultūrinį tapatumą
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovė doc. Barbora Adamonytė-Keidūnė
Auginti linus kadaise buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis visoje Lietuvoje ir didžiojoje Europos dalyje. Kiekvieną linų auginimo ir apdirbimo etapą lydėjo bendruomeninės žinios, darbo ritmas, dainos ir ritualai. Šiandien ši praktika išnykusi, kaip ir patirtys, kitados suteikusios šiai medžiagai prasmę. Projekte naudojamos gausiai susidarančios lino apdirbimo atliekos. Lino tekstilės likučiai sumalami ir be papildomų rišiklių formuojami į naujas struktūras. Sukurtų objektų – suoliuko ir krepšio – formas įkvėpė pavidalai, kuriuos linas įgyja, kai yra apdirbamas: surišti linų glėbeliai, aukštos gubos, minamų linų pėdeliai. Šie objektai įkūnija iš kasdienio praeities gyvenimo ir lino amato kylančius archetipus ir įprasmina šio augalo istoriją.
Dizaino tyrimai
Natas Darulis
Projektas „Concretʼus dialogas“
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Renatas Šukys
„Concret’us dialogas“ – interaktyvi betono instaliacija, tyrinėjanti brutalizmo patyrimą per prisilietimą, garsą ir šviesą. Darbas skatina permąstyti brutalizmo architektūrą, dažnai suvokiamą kaip šaltą, sunkią ir emociškai atstumiančią, ypač Lietuvos istoriniame kontekste. Taktilinė betono plokštė kviečia lankytoją liesti skirtingas jos paviršiaus zonas. Kontaktinis mikrofonas fiksuoja medžiaga sklindančias vibracijas, kurios virsta garsu ir įjungia šviesolaidžiais perduodamą šviesą. Taip betonas tampa matomas, liečiamas, girdimas ir reaguojantis, o brutalizmas suvokiamas kaip gyva medžiaginė patirtis.
Ringailė Demšytė
Projektas „Už kontrolės ribų“ (Beyond Control)
Hagos karališkoji menų akademija
Darbo vadovė Marion Traenkle
„Beyond Control“ – praktika grįstas tyrimas, kuriame dizainerė dirba su gyvu organizmu – gleivūnu Physarum polycephalum. Įprastai dizainerė yra pratusi kontroliuoti procesą ir numatyti rezultatą, tačiau gleivūnas nepasiduoda kontrolei – jis nuolat keičia formą ir elgseną. Todėl atsisakoma galutinio pavidalo ir kuriamos sąlygos, kurioms esant organizmas pats formuoja kūrinį. Kasdien augindama gleivūną ir fiksuodama jo augimą pagreitinto vaizdo įrašuose, dizainerė stebi, kaip jis juda, reaguoja į aplinką ir renkasi savo kelią. Remdamasi grybų mąstymu ir kapitalistinio dizaino kritika, dizainą ji suvokia ne kaip greitą problemų sprendimo priemonę, o kaip lėtą dėmesio, rūpesčio ir sambūvio su nežmogiška gyvybe praktiką.
Domantas Pigulevičius
Spekuliatyvus projektas „Palaimoje“
Vilniaus dailės akademija
Darbo vadovas doc. Marius Žalneravičius
Projekte „Palaimoje“ Lietuvos kolektyviniai sodai tyrinėjami kaip spekuliatyvi ateities erdvė. Šis istorinis reiškinys, kadaise įkūnijęs prieštaringą okupacinę politiką, šiandien, nors ir kitomis visuomeninėmis aplinkybėmis, toliau liudija dabarties kontekstą. Dėl šio gebėjimo atspindėti visuomenės būklę ir spekuliatyvaus potencialo kolektyvinių sodų fenomenas kūrinyje perkeliamas į ateitį ir tampa hipotetinio būsimojo pasaulio liudytoju. Čia pasakojama apie fiktyvią sodininkų bendriją „Palaima“ ir vieną jos gyventoją – Vilių Kukorą, kurio likime užkoduota ateities pasaulio padėtis.
Daugiau informacijos apie konkursą: www.jdp.lt
Konkurso organizatorius Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras
Grafinis dizainas Ugnė Balčiūnaitė
Konkursą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Partneriai: Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Intelektinė.lt,
Rėmėjai: „Nordcurrent“, „Jung“, „Fiskars“
