Vilniaus dailės akademijos Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokyklos
Lektorės AISTĖS BURKĖS mokinių dailės darbų paroda „MANO SVAJONIŲ MOKYKLA“
VDA SENIEJI RŪMAI; Maironio g. 6, Vilnius I Atvirasis koridorius, I a. I 2023-06-17 –2023-08-17
Mokyklų pastatus kuria architektai, interjerus- interjerų dizaineriai, mokymo(si) sistemas edukologai ir t.t. Bet taip retai yra paklausiama mokinio, kokia gi yra jo įsivaizduojama mokykla? Kokią viziją pradinukas mato savo mažomis akimis iš žemesnio žiūros taško, nei suaugęs. Kokiomis idėjomis jis galėtų pasidalinti iš savo spalvoto ir svajingo pasaulio? Kaip augintumėm motyvaciją mokytis ir kurti, kuomet paaugliui mokiniui būtų suteikta daugiau galių, prisidedant prie savo miesto naujų mokyklų kūrimo? Kita, itin svarbi pusė- pradėti edukuoti mokinius ir apie kitokias mokyklas, apie ateities mokyklas, apie naujausius architektūrinius projektus, technines galimybes, net utopines idėjas.
Didelė prasmė yra auginti, formuluoti idėjų, žinių branduolį apie galimybes turėti tobulesnę, geresnę, vertingesnę mokymo(si) sistemą ir jai kuriamus ateities pastatus- mokyklas. Nes dabartiniai 1-12 klasių mokiniai ir yra tie, kurie ir kurs, projektuos, statys, apipavidalins, mokys naujos kartos ateities mokyklose. Todėl šios temos tyrimo objektas buvo ateities mokyklos pastato projektas, o pagrindinis tikslas- sužinoti, koks yra dabartinio mokinio įsivaizduojamas ateities mokyklos pastatas.
Analizuojant temą „Mano svajonių mokykla“, buvo apžvelgiama mokslinė literatūra ir dokumentai. Pažymėtina, kad pasaulyje naujai projektuojamos mokyklos jau yra kitaip planuojamos funkciškai. Siekiama, kad būtų sukuriamas mokyklos pastatas, kuriame gera ir malonu būti, pažinti, išmokti. Kreipiamas dėmesys į gamtines formas, į spalvų psichologinį poveikį interjere. Išlieka tradicinės statybinės medžiagos ir pastatų tūriai. Stiprėja ekologiško, ergonomiško, tvaraus, išmanaus pastato projektavimo tendencijos, robotizavimas. Užsienio autoriai tiria: naujus mokyklų modelius; mokyklų pastatų projektavimo procesus; technologijų svarbą mokyklų pastatuose; tvarią „žaliąją“ mokyklų architektūrą, naudojant gamtinius resursus; ekologines mokyklas; prieš kelis dešimtmečius statytų mokyklos pastatų netinkamumą ir jų pritaikymą šiuolaikinei mokymo(si) sistemai; kiekybišką energijos vartojimo efektyvumo intervencijų ir klimato kaitos scenarijų poveikį mokyklos energijos ir patalpų aplinkos veiksmingumui ateityje; architektūrinės charakteristikos ir laikomosios galios nustatymo būdus kaip mokyklų pastatų stiprinimo rodiklį; pastatų robotizavimą, technologinį pažangumą; mokyklos pastatų architektūrinę išraišką ir kt. Apie ateities mokyklų projektavimo būdus atliktų mokslinių tyrimų nėra. Mokinių nuomonės apie jų svajonių mokyklas, atliktų mokslinių tyrimų nėra.
Dirbant su mokiniais, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ateities mokyklų aptarimui, naujovių pristatymui, vizijų išgryninimui, piešinio, pasirinkta technika atlikimui. Buvo parengtas pusiau struktūrizuotų interviu klausimų rinkinys apie tai, ko mokiniams trūksta jų lankomosiose mokyklose šiuo metu, ir kokios ateities mokyklos turėtų būti projektuojamos kokybės ir kiekybės požiūriu.
Klausimai buvo skirti 24 skirtingo amžiaus, ir skirtingas mokyklas lankantiems mokiniams. Piešiniai buvo atliekami Vilniaus dailės akademijos Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros papildomo ugdymo Dailės vaikams (8-14m.) ir Taikomųjų specialybių piešimo pagrindų kursuose (15-19m.), kassavaitinių pamokų metu 2023 m. sausio- gegužės mėn. Apklaustiesiems 24 mokiniams jų lankomose mokyklose labiausiai trūksta: didelių bendrų erdvių ir minkštasuolių (13/24), spalvų interjere (8/24), augalijos mokyklos interjere ir eksterjere (4/24), patalpų mokyklos darbuotojams (1/24), poilsio ir ramybės zonų mokiniams (13/24), natūralios dienos šviesos (5/24), pastato modernumo, originalumo (6/24), planinės struktūros aiškumo (1/24), plačių laiptų ir koridorių (3/24), didesnės sporto salės (1/24), didesnių klasių patalpų (3/24), gyvūnų, augintinių mokykloje (3/24).
Į klausimą „Ką pirmiausiai pakeistum savo lankomos mokyklos fiziniame pastate?“ mokiniai atsakė taip: sumodernintų (2/24); padidintų bendras erdves ir klasių patalpas (12/24); supaprastintų pastato išplanavimą (1/24); įvestų lenktų linijų planinėje struktūroje ir interjere (4/24); atnaujintų kabinetus (2/24); įrengtų netradicines klases be sudalijimo (2/24); įrengtų lauko klases (2/24); platintų laiptus ir koridorius (3/24); atnaujintų baldus, pakeistų jų išdėstymą (3/24); didintų langus (10/24); sutvarkytų apšvietimą (2/24); užpildytų koridorius dailės kūriniais, mokinių piešiniais (5/24); vidaus erdves užpildytų augmenija (9/24); leistų piešti arba rašyti motyvacines frazes mokyklos koridoriuose ant sienų (3/24); įrengtų vidinį kiemą, didintų buvimą gryname ore per pertraukas (6/24); apželdintų mokyklos teritoriją įvairiais augalais, įrengtų upelį, sodą, tvenkinį, daržą (6/24); suprojektuotų ekologinę mokyklą (1/24); leistų auginti gyvūnus mokyklos teritorijoje (avys, šunys, naminiai paukščiai ir pan.)( 3/24); leistų atsivesti augintinius į mokyklą arba augintų gyvūnus mokykloje, būtų įrengtas akvariumas (3/24); mokykloje įrengtų: baseiną (1/24), batutus (1/24), čiuožyklą (1/24), terasą su limonado baru (1/24); didintų maisto patiekalų pasirinkimą (1/24); sporto įrengimus (2/24); įrengtų sporto aikštynus mokyklos kieme (1/24); įrengtų laisvalaikio poilsio zonas su minkštasuoliais (9/24); išdažytų sienas juodai (1/24); išdažytų sienas spalvotai (9/24); įrengtų laboratorijas (2/24).
Apklaustieji 24 mokiniai nebuvo girdėję apie naujausias mokyklų projektavimo tendencijas. Po „Mano svajonių mokyklos“ piešinio atlikimo stipriai pasikeitė dalyvavusių mokinių požiūris į savo lankomas mokyklas, į architektūrą, į savo vizijos pateikimą piešinio forma. Visiems apklaustiesiems supažindinimas su ateities mokyklomis ir savo pačių lankomų mokyklų aptarimas stipriai praplėtė akiratį. Privertė susimąstyti, kas patinka, o kas nepatinka, kaip jie jaučiasi savo mokyklose, ką norėtų pakeisti. Kiekvienas turėjo apsispręsti dėl savo svajonių vizijos, išsigryninti idėją iki konkretaus piešinio. Tarsi paruošti iki-projektinį savo svajonių mokyklos idėjinį pasiūlymą. Jaunesni mokiniai laisviau kūrė, nebuvo suvaržyti. Vyresni mokiniai atsakingiau žiūrėjo į svajonių mokyklos projektą, siekė kokybiškiau atlikti piešinius pasirinkta technika, plačiau ir išsamiau atsakė į anketos klausimus.
Prieš piešdami mokiniai atidžiai analizavo pateiktus šiuolaikinių modernių arba ateities mokyklų pavyzdžius iš užsienio šalių. Aptarus viziją, buvo pradėtas piešti savo svajonių mokyklos piešinys. Kiekvienas mokinys rinkosi individualiai, ką išskirti piešinyje: eksterjerą, planinę struktūrą, interjerą, veiksmą pamokoje, ekologiškumą, landšaftą, spalvas, formas, tūrius ar pan. Atlikimo techniką kiekvienas rinkosi sau priimtiniausią. Dalis mokinių atliko darbus su guašu, akvarele, kiti paprastais pieštukais, juodais rašikliais, kai kurie papildė iškarpomis ir kūrė koliažus. Koliažo technika labai pasiteisino ir padėjo sukurti reikiamą nuotaikos atmosferą su įvairiais personažais ir įdomiais daiktais, objektais.
Mokiniai ypatingai aktyviai ir noriai dalyvavo pamokose, nes jautėsi svarbūs. Jų nuomonės ir minčių buvo išklausyta. Dalis jų ateitį sieja su meno ir projektavimo specialybėmis, todėl atlikti tokio tipo užduotis jų amžiuje yra ypač svarbu tiek jiems patiems, tiek visuomenei. Nes po gero dešimtmečio ar dvidešimtmečio galimai jie ir projektuos ateities mokyklas, kurios neabejotinai veiks ir visą edukologijos sistemą. Toliau nagrinėjant ateities mokyklų temą, šis tyrimas galėtų būti praplėstas iki kiekybinio tyrimo, apklausiant ir mokyklos mokytojus, darbuotojus, administraciją, mokinių tėvus.
Lekt. Aistė Burkė
