Dizaino inovacijų centras

Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studija 2014 m.

Susitikimas su dizainerių bendruomene

Data: 2014-11-14

Vieta: Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras, Maironio g. 3, Vilnius

Dalyviai: Audrius Klimas (VDA, grafinis dizaineris), Marius Urbanavičius (VDA), Marius Dirgėla (VDA, asociacija „Lietuvos dizaino forumas“), Giedrius Paulauskas (mados dizaineris), Moses Kang (pramoninis dizaineris), Algirdas Orantas (grafinis dizaineris, LGDA), Tautvydas Kaltenis (Lietuvos dizainerių sąjunga), Dovilė Lideikytė (MITA), Artūras Jakubavičius (VGTU, LIC), Rolandas Bučys (LPK patarėjas kūrybinėms industrijoms), Evelina Karkutytė (ŪM), Giedrė Kasparavičienė (ETC), Rasa Morkūnaitė (ETC).

Naudotas diskusijos metodas: World Café

Moderatorius: Aurimas Perednis

Dalyvių išsakyti lūkesčiai diskusijos atžvilgiu:   

• Idėjų pardavimo, priėjimo prie kliento problematikos aptarimas
• Pradžia didesniam bendradarbiavimui tarp dizaino sferoje dirbančių organizacijų, taip pat glaudesnei sąsajai su valstybinėm institucijom (ministerijom, agentūrom)
• Pagalba vienas kitam, siekiant bendrų tikslų
• Pradžia esminiams pokyčiams

Diskusijos rezultatai

Esminės problemos, su kuriomis susiduria dizaineris pradėdamas veiklą ir ją plėtodamas:

1. Bendradarbiavimo su kitų sričių specialistais (vadybininkais, technologais, kt.) stoka
2. Nepakankamas situacijos rinkoje suvokimas/savivoka
3. Praktikos trūkumas, ypatingai bendrųjų gebėjimo srityje (komandinis darbas, procesai, universalumas)
4. Dizaino pasiūlos ir paklausos skatinimo priemonių stoka
5. Dizainerio ir jo paslaugų naudotojo interakcijos arba tarpusavio sąveikos problemos

Siūlomi sprendimai dėl bendradarbiavimo didinimo:

1. Tarpininkas (institucija)
2. Susikalbėjimo aplinka (hub, camp ir kt.)
3. Tarpdisciplininės programos (arba bent bendros praktikos)
4. Integracija į klasterius
5. Gerosios praktikos pavyzdžių sklaida

Siūlomi sprendimai dėl situacijos rinkoje suvokimo/savivokos didinimo:

1. Bendros (tarpdisciplininės) praktikos
2. Bendruomeniškumas
3. Dizaino auditas/konsultacijos/realūs pavyzdžiai/diskursas
4. Dizaino edukacija visuose ugdymo lygmenyse

Dalyvių mintys

Bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais, komandinis darbas

Dizaino paslaugos patrauklumas atsiranda iš supratimo, kad tai bendra veikla. ...aiškaus suvokimo, koks tas dizainerio vaidmuo. Modelis, kur bendravimas turi sklisti su kitais žmonėmis tam, kad dizaino paslauga pasidarytų patraukli.

Studentas dažnai išeina iš akademijos nesuvokdamas, kas vyksta rinkoje. Išeina dizaineris su karūnėle ir tuoj – kur mano vadybininkas, ir kur mano gamybininkas…. Reikėtų, kad žmogus labiau stovėtų ant žemės kojomis ir suprastų, kad jis ne vienas yra, kad reikalinga komanda, kad tai darbas ne tik “aš ir pagaminkit”, bet yra vadyba, kuri dažnai yra didesnis burbulas [t.y. svarbesnis] negu dizainas, nes suvaldyti procesus yra tam tikras dalykas. Taip pat produkto paruošimo grandinės suvokimas, universalumas, t.y. prisitaikymas prie rinkos pokyčių ir darbo komandoje. Ką mes mokomės mokykloje, 80 proc. tų profesijų jau nebėra kai baigiame mokyklą. Jeigu tai yra user experience design, tai jis netgi keičiasi mėnesiais, tai parašyti švietimo programą, kuri būtų prisitaikanti greitai, tai yra sudėtinga. Todėl svarbu mokymo procese išmokyti universalumo, kaip studentams adaptuotis prie tų pokyčių. 



Reikalinga susikalbėjimo vieta, pvz. start campai. Trys dienos... susirenka, tarkim, dizaineris, programuotojas, projektų vadovas, architektas. Ten jie susipažįsta, susidirba, yra sukuriamos sąlygos. T.y. greitai, per tam tikrą laiką turi kažką padaryti. Tai sukuria tam tikras grandines.

Dizainas turėtų būti kituose klasteriuose. Nes yra maisto klasteris, baldų klasteris. Todėl mokymo institucija, dizaino studija ar asociacija galėtų būti klasterio nariu ir dalyvauti vertės kūrimo grandinėje. Būvimas visuose kituose klasteriuose – privalomas.

Tarpdisciplininės programos – galėtų būti ruošiami tokie specialistai: dizainas+IT, dizainas+baldų technologijos, dizainas+verslo vadyba. Pvz. VGTU ir VDA. ...Tai galbūt suvokimo klausimas, kad mes neesam suvokę, kad taip galima daryti. Čia jau į tolimą ateitį žiūrint…. Jeigu nepavyksta didelis, imam mažesnį variantą - bendri praktikumai. 

Tarpininkas

Reikalingas tarpininkas, kuris galėtų būti mokymo institucijoje, nes toje mokykloje kaip tik rengiami specialistai. Pagrindinė veikla – inkubatorių, hubų ar susikalbėjimo aplinkos kūrimas ir joje turėtų būti keletas privalomų dalykų, t.y.:

1. APC arba infrastruktūra, technologijos, kuriomis galima naudotis,
2. akseliaravimo programos (startup’ai, parodų išvežimai),
3. konsultavimas, pagalba naujiems verslams,
4. duomenų bankas (kad žinoti, ką mes turime, kokie specialistai yra) ir per jį suvesti įmones su dizaineriais. 

Svarbu, kad taip galima būtų pradėti jau nuo ruošiamų specialistų....O jeigu tarpininkas – valstybė?... vis tiek valstybei geriau investuoti pinigus į tą vietą, kur vyksta ir verslo akseleravimas, ir studijos. Nes vis tiek reikės investuoti į studijas, ir į tarpininko infrastruktūrą. Tai taip gaunasi investuoji du kartus. Tai investuoji vieną kartą, vienoj vietoj, ir efektyviau išnaudoji tuos resursus.

Priklausomybes formuoja šališkumas. Aš tai įsivaizduoju tą tarpininką su nepriklausoma valdyba. Kad jis būtų labiau nepriklausomas. Yra ūkio ministerija, švietimo, dar dizaino asociacijos turėtų sudaryti valdybą, kad nebūtų stiprios įtakos iš akademinės pusės.

Ji turėtų būti nepriklausoma, nes jeigu ji bus prie mokymo įstaigos, tai ji užsiims tuo, kuo ji neturėtų užsiimti. Mokykla turi rūpintis tik mokymų programų kokybe ir viskas.

Kaip veikia dizaino centrai? Yra įvairių modelių. Yra valstybės įsteigtų. Yra Singapūro DIC, vienas geriausių pavyzdžių, tai jie irgi turi labai didelę infrastruktūrą, vykdo mokslinius tyrimus, ir leidžia net gi metodologiją, kaip tai daryti. Yra įvairių variantų. Kitas dalykas, pavyzdžiui Danijos dizaino centras... staiga nuomoja patalpas, taigi vėl reikia pagalvoti, ar tikrai toks centras išsilaikys.

Patrauklu tai, kad prie mokyklos bus betarpiškas ryšys su studentais. Vieta pati, lokacija teisinga. Plius mokslinė bazė. Pavyzdžiui, slėniai. Stanfordo universitetas Amerikoje, tai esmė ir buvo tame, kad universitetas buvo atvira erdvė, kur visi galėjo naudotis visa infrastruktūra, po to buvo sukurta sistema ir iš to atsirado tas slėnis.

Iš principo.. infrastruktūra akademinė, o valdyba iš minimaliai 4 suinteresuotų pusių.

Rinkos suvokimas /savivoka

Tik ką studijas pabaigęs žmogus.... Kas atsitinka? Pirma - nežinojimas nuo ko pradėti. Kokioje tu esi pozicijoj. Buvai nusiteikęs eit, daryti kolekcijas. Bet uždarai akademijos duris ir pasijunti … toks vienišas. Nėra dėstytojų, šalia draugų, chebros nėra. Ir tada suvoki, kad nėra pinigų, nėra turtingų tėvų ir kokia tavo galimybė? Tu gi kūrei kolekcijas, važiavai į konkursus… Ir kas tu? Ar tu esi geras specialistas? Ar tu esi tiesiog išmestas į pasaulį žmogus ir turi kapanotis kaip nori? Jei tu būsi stipri asmenybė, gal tu ir išlysi. .... Realybės suvokimas – ko reikia rinkai? Per tuos keturis studijų metus turi suvokti, kokioj rinkoj tu esi.

Ir tada antras – komandos poreikis. Per tą laikotarpį (kol studijavai) nesuvokei, kad reikalingas yra bendradarbiavimas. Labai retai atsitinka kurse, kad dirba du kūrėjai ir dirba kartu. Dažniausiai būna vienas kaip kūrėjas. ..O kita vertus, jeigu jie abu kūrėjai, o nėra vadybininko, tai “tolkas” [nauda] nulis. Gali kurti iki nakties...

Dar...reikia suvokti, kokie yra finansavimo šaltiniai.

...Praktiniai įgūdžiai, tampant dizaineriu, nusileidimas ant žemės. Klausimas ar dizaineriai studijų procese turi tas tris dalis, pirma „sukurti“, antra „pagaminti (technologija)“ ir trečia „kaip iš to uždirbti“?

Modifikuotos praktikos – studentas siunčiamas ne į įmonę, bet vykdoma kombinacija su kitos krypties studentais, su kitom aukštom mokyklom. Keičiantis ekonomikai, verslams, aukštosioms mokykloms, technologijom ir pan., kas išlieka – tai kontaktai tarp žmonių, tas modelis bendradarbiavimo, bendravimo, kuris išmokstamas kažkuriame gyvenimo etape. Svarbus kontaktų būvimas (šitas gal taps dizaineriu, o šitas gal direktorium), ir jie kažkada visa tai prisimins. 

Bendruomeniškumas

…Dizainerių bendruomenės jungiasi į tam tikras sąjungas (Dizainerių sąjunga, LGDA). Kaip jos dirba, ir kokie jų tikslai – yra kitas dalykas. Kanadoje yra grafinio dizaino asociacija, kuri sertifikuoja dizainerius. Tai ji lyg prie diplomo prideda dar kažką tokio, kad pripažįsta tave kaip profesionalą ir tau leidžia dirbti.... Aišku nežinau, kaip rinkoje veikia ta reglamentavimo sistema. Ar klientas sako: ar tu turi grafinio dizaino asociacijos išduotą sertifikatą, kuris byloja tavo aukštesnį lygmenį negu diplomas, ar ne? Kalbu apie tai, kad reikėtų vienyti dizainerių balsą, kaip po tokį visose atstovaujamose institucijose, tame tarpe ir su verslu bendraujant. Dizainerių bendruomenės konsolidacija galėtų būti kaip atskiras [siūlymų] punktas.. Reikėtų labiau atstovauti tą sektorių, vykdyti lobistinę veiklą.

Yra profesinės asociacijos, kurios vienija savo narius, bet jos užkelia tokią aukštą kokybinę kartelę, .. galėtų būti jaunųjų grafinio dizainerių asociacija, ir jauni dizaineriai turėtų tam tikrą privilegiją, sakysim, mokėti mažesnį nario mokestį ar kažkas tai finansuotų. Jie būtų žinomi su savo studijų darbais. Kad jie turėtų tam tikrą priėmimą prie resursų, kuriuos turi ta profesinė organizacija. Atsirastų bendradarbiavimas tarp tos vyresnės kartos ir jaunų dizainerių. Atsirastų galimybė gauti kažkokią realią konsultaciją, patarimą. Kažkoks įvadas į dizainerio profesiją po studijų. Kad lengviau įsilietų į profesinį gyvenimą. 

Dizaino edukacija, suvokimo didinimas

Pedagoginis klausimas: vidurinės mokyklos programa – kiek įtraukta design thinking, tada akademinis lygmuo – kiek studentai gali įsitraukti į tikrą gyvenimą?

Dizaino disciplinos perkėlimas į visus ugdymo lygmenis, pradedant nuo ikimokyklinio lygmens - tai labai ilgalaikė priemonė. Pirmaujančios nacijos tai daro, gal todėl jos ir yra pirmaujančios. Žmogų reikalinga lavinti nuo kuo anksčiau.

Klausimas tada, ar estetikai lavinti, ar supratimo apie dizainerio specialybę didinimui? ....Kita vertus, ar ne perdaug užsimota atgal su meškere?

..manome, kad didinti suvokimą profesionalų lygmenyje reikalingi realūs pavyzdžiai (Lietuvoje ir užsienyje). Icebreaking programa, dizaino audito programos – skirta įmonei ... Visuomenei – straipsniai verslo skiltyse, o ne kultūros. Problema - nėra dizaino kritikų, žurnalistų. TV laidos, TV dokumentiniai filmai – galima versti ir rodyti. Dar užrašiau - Radijas.

Užsienyje diskursai vyksta neformaliai. Gal reikalingas „Dizaino baras“?

Neužtenka parodyti, reikia duoti paragauti. Ta inovacinių čekių programa- ji turėtų vystytis toliau. Tas suvedimas dizainerio su įmone, kuris dabar yra ... tai jis apribotas bendradarbiavimu su aukštosiomis mokyklomis. .. Reikėtų įtraukti į šį procesą ir dizainerius, profesionaliai veikiančius.... Dizaino apdovanojimai - viena iš verslo paskatų priemonė. 

Lietuvos dizaino sektoriaus vizija

Jei dizaino įveiklinimas padidins šalies BVP 2-3 proc., būtų šaunu..
Padėjus teisingus pamatus, Lietuva gali tapti sėkminga dizaino eksporto šalimi kaip Danija, Skandinavijos šalys.

Stiprės drabužių dizaino sektoriaus vaidmuo. Būsim kūrėjai, o ne gamintojai kaip dabar. Stiprūs kaip Švedijoje, kur daugumoje dirbama dviese: kūrėjas ir vadybininkas.

Grafinis dizainas jau nebe piešinukų piešimas, bet problemų sprendimas, kai bandoma pažvelgti giliau, į įmonės struktūrinius sprendimus. Ateityje dizainas bus integrali bet kurio proceso (finansinio, kūrybinio, ar pan.) dalis. Taps kaip mąstymo būdas.

Nuotraukos Fb