Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studija 2014 m.
Susitikimas su akademine bendruomene
Data: 2014-11-07
Vieta: Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras, Maironio g. 3, Vilnius
Dalyviai: Audrius Klimas (VDA), Marius Urbanavičius (VDA), Marius Dirgėla (VDA), Julijonas Urbonas (VDA), Juozas Brundza (VDA), Šarūnas Šlektavičius (VDA), Jonas Malinauskas (VDTK), Mantas Lesauskas (VDK), Vaidotas Norkus (KTU), Artūras Jakubavičius (VGTU, LIC), Raimundas Balčiūnaitis (LPK), Dalia Vencevičienė (KM), Evelina Karkutytė (ŪM), Giedrė Kasparavičienė (ETC), Rasa Morkūnaitė (ETC), Paulė Stulginskaitė (ETC).
Naudotas diskusijos metodas: World Café
Moderatorius: Aurimas Perednis
Dalyviams aktuali tematika ir išsakyti lūkesčiai diskusijos atžvilgiu:
- dizaino edukacija, kaip ją pagerinti, kad ji būtų efektyvesnė visame dizaino procese
- geresnis susipažinimas su dizaino sritim, kitų lūkesčiais ir problematika
- dizaino integravimas į sritis, kur jis ir turi būti, t.y. į verslą, mokslą ir edukaciją
- sąlygų sudarymas vystytis dizainui, kaip perspektyviai sričiai visos valstybės mastu, kuri šiandien šalyje yra truputį apleista
- dizaino atspindėjimas kultūros politikos gairėse
- dizaino komercializavimo galimybės ir problematika, intelektinės teisės klausimai
- realūs sprendimai, kad pasikalbėjimai neliktų tik pasikalbėjimais
- sinergijos galimybės tarp visų šalies su dizainu susijusių struktūrų
- dėstytojų mokslinės veiklos skatinimas
Diskusijos rezultatai
Esminės problemos Lietuvos akademinėje sistemoje, kurios trukdo šalies dizaino sektoriaus plėtrai:
- Studentų rengimo kokybė
- Dizaino erudicijos arba kompleksinio supratimo stoka
- Strategijos stoka
- Susikalbėjimo su verslu stoka
- Bendradarbiavimo tarp edukacijos institucijų stoka
Studentų rengimo sistemoje reikalingi sprendimai, kurie provokuotų bendrai siekiamą pokytį dizaino suvokimo didėjime, dizaino populiarume, ekonomikos generavime ir kitose srityse:
- Pokyčiai studijų proceso organizavime
- Studentų praktikos sistemos tobulinimas, verslumo skatinimas
- Komunikacijos strategija atskiroms interesų grupėms
Dalyvių mintys
Specialistų rengimas
Dažniausiai orientuojamasi į studento ar abituriento integraciją į kažkokį jau egzistuojantį lauką, vietoj to, kad būtų svarstoma apie individualią kryptišką asmenybę, kuri galėtų sukurti darbo vietą, kuri galėtų būti įtakinga, politiška.
Reikia rengti besikeičiančiam dizaino pasauliui arba sampratai, t.y. tą, ką mes suprantame kaip dizainą šiandien ... dar toli gražu nėra tai, kas jis bus net ir po penkių metų.
Reikalingas tarpdisciplininis bendradarbiavimas.
Praktika, kuri yra pirmas žingsnis link profesionalų kelio, jinai šlubuoja. Reikalinga stiprinti praktiką, išplečiant jos pasirinkimo galimybes (pažangios Lietuvos įmonės, užsienio kompanijos, studentų startuoliai).
Svarbu yra tai, kad dizaino edukacija yra grįsta praktika... Ir kai mes kalbam apie praktiką dizaino kontekste, tai mūsų studentai eidami į įmones praktikos, iš tikrųjų jie turėtų gauti verslo įgūdžių ar suprasti verslo lūkesčius dizainui.
Reikalingas tiltas/ struktūra praktikai.
Kita kryptis - sukūrimas sistemos, kur geriausi studentai būtų išvežami į pasaulines muges... Jų nėra daug. Tai būtų kaip stimulas, kur jie susipažintų su kitų aukštųjų mokyklų bendramoksliais ir tokiu būdu atsirastų ryšiai, įsivaizdavimas, kur mes šiuo metu esam... Bet tai neturi būti kažkoks prišokimas momentinis prie vienos ar kitos pavardės, o tai turėtų būti cikliškas judesys.
Reikalingas praktikuojančių dėstytojų pritraukimas.
Reikėtų struktūros, kur nuo trečio kurso studentai galėtų būti moderuojami, modeliuojama ateitis, suvedami gabiausi studentai su įmonėm. Taip būtų kuriami precedentai, sėkmės istorijos.
Socialiniai partneriai – kiek mokyklos jų turi? Ar yra plečiamas tinklas? Nereikia tikėtis, kad verslas pats ateis. Reikia pačiai mokyklai ieškoti kontaktų.
Aukštojo mokslo pastangos užmegzti ryšius su pažangiom įmonėm turi būti stiprinamos.
Barjerų tarp studentų ir dėstytojų naikinimas.
Čia Lietuvoje studentai linkę stebėti ir klausytis kas sakoma, kuomet užsienyje jie linkę kalbėtis, įsitraukti į diskusiją ir formuoti diskusiją. Dėl to, kad čia bijo pasakyti kažką ne taip. Tas veda prie nesusikalbėjimo, nemokėjimo savęs pristatyti. O užsienyje labai skatinamas studentų įsitraukimas į diskusiją, kokia ji bebūtų. Formuojama retorika. Jie ilgainiui tampa labai retoriški. Sukalbamos, komunikabilios asmenybės.
Reikia siūlyti naujas ir pažangias specialybes, kuriose būtų naudojamas tinkamas potencialių studentų ir dėstytojų atrankos filtras.
Per griežtas studijų reglamentavimas.
Dizaino suvokimas
Svarbu yra aukštųjų mokyklų gebėjimas komunikuoti savo veiklą verslo struktūroms „kad tai nebūtų magija“, komunikuoti visai visuomenei... taip pat dizainerio gebėjimas kalbėti apie savo veiklą, jos įtakas, galimybes ar poveikį.
Dizaino erudicija – tai žinios, kad yra dizainas, dizaino samprata, suvokimas, apimant ir specializuotą auditoriją ir plačiąją visuomenę. Akademinės institucijos turėtų būti atsakingos už tokio kompleksinio vaizdo suformavimą.
Jeigu valstybės indėlis į su autorių teisėm susijusiom specialybėm yra tik 0,6 proc. iš BVP, o grąža beveik 6 proc. Tai rodo šitos srities perspektyvumą. Praktiškai be jokių investicijų ji uždirba valstybei labai nemažai pinigų. Taigi komunikacinės problemos tikrai yra labai didelės ir tai reikia stiprinti.
Dizainas turi labai mažai lobistų.
Yra dizaino sąvokos apibrėžimo trūkumas, kurį galima būtų transliuoti.
Trūksta sėkmės istorijų, nėra suprantama dizaino pridėtinė vertė. Trūksta moderatoriaus ar tarpininko, kuris tuo užsiimtų.
Dėl potencialių studentų, tai reikalinga išplėsti dailės sąvoką jau mokyklose, t.y. kas yra dailė, kūrybiškumas, ten tikrai patektų ir dizainas. Su tokiom pamokom dizaineriai užsiaugina potencialius jų sukurtų produktų pirkėjus. Jeigu vaikas gauna mokykloj pagrindą, supranta kas tai yra, kiek tai užima laiko, kokia kaina to produkto, tai natūralu, kad jis auginamas, kad žinotų tą terpę.
Strategijos poreikis
Nėra susikalbėjimo tarp akademinės bendruomenės, ... sutarimo, ko mes siekiam, kurios kryptys būtų paklausiausios, kur tikslingiausia nukreipti investicijas.
Nėra akademinėje bendruomenėje (viduje universitetų) supratimo, kodėl turi mokėti mums už studentų rengimą, kodėl, kas per produktas? Bendruomenei viduje reikia išsiaiškinti, ką mes darom ir kam to reikia.
Reikalinga aiški sistemos identifikacija, ką darom: žaliava (potencialūs studentai) - gamykla (aukštoji mokykla ir specialybės) - klientai (tarpuniversitetinės programos).
Išskyrėm tokias dizaino specialybes: dizainas kaip technologas, dizainas kaip verslininkas, dizainas kaip dizainas. Reikia pamąstyti apie specialybę, į ką bus orientuotas studentas. Dizainas kaip dizainas – vengtina kryptis.
Reikia išdirbti studentus tokius, kurie adaptuotųsi ir ant „žemo lygio“, ir parsiduotų kažkur tai. Kai paruošiamas menininkas, kuris sako „aš kuriu, o jūs nieko nesuprantat“, tai jo ir nenuperka.
Bendradarbiavimas tarp edukacijos institucijų
Šiuo metu beveik nėra. O nėra dėl to, kad mes turime tokią mokymo įstaigų konkurencinę sistemą, kad mes stengiamės kiekvienas patraukti į save...
Tokia konkurencija skatina... nebent marketingo skyriaus atsiradimą universitetuose. Tai nieko bendro su studijom neturi. O kalba eina apie tai, kaip tapti verslo rinkos žaidėjais... Tai - marketingo kryptis, nukreipta į išorę, į tėvus, jaunuolius.. tai nieko bendro neturi su tarnavimu jau esantiems studentams.
Klausimas – kas yra... konkurentai?... Reikia surasti partnerius, apsijungti ir konkuruoti, bet... ne tarpusavyje.
Jeigu nebus bendradarbiavimo viduje institucijų, tai kaip mes susikalbėsim su valdžia?
Reikalinga viduje identifikuoti, kur tarpusavyje mes kažką darom. Ar darom komercinę specialybę ar kažką, bet reikia susėsti. Va susitarėm, pasidalinom ir pirmyn! Visa tai turėtų virsti projektais, kurie galbūt ateityje virstų nuolatine veikla. Bet pabandymui turėtų būti projektai, kuriems galima panaudoti tas galimybes, kurios bus iki 2020 m.
