Parodos atidarymas: spalio 20 d. 17.00 val.
Paroda veiks: 2026 spalio 20 - lapkričio 6 d.
---
MATYTI, SUPRASTI, ATKURTI
Parodoje pristatomi 2020–2026 metais sukurti Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros studentų piešiniai – nuo pirmųjų bakalauro studijų darbų iš natūros iki magistrantūros autoportretų. Juose atsiskleidžia būsimųjų restauratorių pastangos tiksliai perteikti regimą formą, suvokti jos sandarą ir rekonstruoti trūkstamas dalis. Piešimas čia yra ne tik raiškos priemonė, bet ir būdas atidžiai stebėti, analizuoti ir ieškoti pagrįstų atkūrimo sprendimų.
Bakalauro studijose piešimo užduotys nuosekliai sudėtingėja. Nuo geometrinių kūnų ir natiurmortų pereinama prie gipsinių veido fragmentų, plokštumomis suskaidytos galvos, interjero ir eksterjero perspektyvos, žmogaus skeleto ir raumenų sandaros, portreto bei figūros piešimo.
Šie įgūdžiai padeda analizuoti išlikusią meno kūrinio formą ir įvertinti prarastų dalių atkūrimo galimybes bei ribas. Praktiškai jie taikomi piešiant pažeistą gipsinę galvą – studentai tyrinėja išlikusias formas, nustato netektis, ieško panašių pavyzdžių, analogų ir piešinyje rekonstruoja galimą pirminį galvos pavidalą. Taip mokomasi atskirti tai, kas tiesiogiai matoma, nuo to, kas atkuriama remiantis turima informacija ir pagrįstomis prielaidomis. Piešinys leidžia įvertinti galimą rekonstrukciją nekeičiant paties objekto. Panaši logika taikoma ir anatomijos užduotyse – remdamiesi galvos kaulų ir raumenų sandara, studentai atkuria jos išorinį pavidalą ir vaizduoja, kaip anatominis modelis atrodytų aptrauktas oda.
Magistrantūroje studentai, naudodamiesi pagalbiniu tinkleliu, padedančiu tiksliai perkelti proporcijas, pagal savo pačių darytas fotografijas piešia autoportretus. Gilinamasi į formos ir medžiagiškumo perteikimą, sąmoningai ribojant individualią stilizaciją. Vaizdas į piešinį perkeliamas nuosekliai iš viršaus į apačią, iš kairės į dešinę, visumą kuriant iš detalių. Pagrindinis iššūkis – piešiant atskiras detales remtis bakalauro studijose įgytais įgūdžiais ir neprarasti formos sandaros, proporcijų bei tūrio suvokimo. Šis darbo būdas lavina pastabumą ir gebėjimą numatyti visumą – kiekvienos detalės toną nuo pat pradžių reikia tiksliai derinti su viso būsimo vaizdo tonais, kad piešinys išliktų vientisas.
Fotorealistinis piešimas reikalauja ilgo, kruopštaus darbo, ugdančio kantrybę, susikaupimą ir ištvermę – savybes, ypač svarbias restauratoriaus profesijoje.
Matyti, suprasti, atkurti – šie trys žingsniai jungia visus parodos darbus ir atspindi restauratoriaus mąstymo būdą.
Parodos kuratoriai – Algirdas ir Remigijus Gataveckai.