2020
Rytis Beiga
LAISVĖ, ATPAŽĮSTAMUMAS IR JUODOJI DĖŽĖ: DIZAINERIO POŽIŪRIS
Kūrybinės dalies vadovė prof. dr. Renata Maldutienė, tiriamojo rašto darbo vadovė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė
Baigiamasis magistro tyrimas plėtojamas trimis aspektais: Martin’o Heidegger’io būties, laisvės ir įrankio teorijos požiūriu, atskleidžiant garsių mados dizaino kūrybos įrankius bei individualų kūrybos įrankį ir kūrybinius objektus. Tyrimo ašis – įrankio, atskleidimas ir įvardijimas. Kūryboje intuityviai pasireiškusi inspiracija – karo technikos brėžiniai, lėktuvo juodoji dėžė – leido sukurti savitus kūrybos įrankius – juodosios dėžės siluetą ir juodos spalvos įvardijimą, „šviesos nebuvimas“. Taip pat, remiantis teorija, siekiama atskleisti, jog įrankis, gali suformuoti dizainerio kūrybinio braižo atpažįstamumą. Kritinį požiūrį atskleidė istorinis mados dizaino kūrybinio įrankio atpažįstamumo tyrimas, apimantis ištisą epochą (nuo XX a. 2–5 deš. iki XXI a. 1 deš. ir šių dienų). Kūrybiniai, praktinės ir teorinės dalies atradimai sujungti ir atskleisti moteriškų drabužių kolekcijoje Black Box Label.
Rimantė Rimgailaitė
POPULIARIOSIOS MUZIKOS ATLIKĖJŲ SCENINIO KOSTIUMO ĮTAKA KASDIENEI APRANGAI
Kūrybinės dalies vadovė prof. Jolanta Talaikytė, tiriamojo rašto darbo vadovė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė
Magistro baigiamajame darbe naudojant metaanalizės principą siekiama ištirti populiariosios muzikos atlikėjų sceninio kostiumo ypatumus ir jų daromą įtaką kasdienei aprangai. Darbe aptariami populiariosios kultūros ypatumai, išskiriami svarbiausi bruožai. Taip pat analizuojami autorinio ID bruožai bei kiti dizaineriai dirbantys ir kuriantys populiariosios kultūros tema. Atliekama socialinė apklausa: muzikos atlikėjo ir kasdienio drabužio santykis ir įsidėmėtini aspektai. Apžvelgus visą surinktą informaciją darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
Greta Ūbaitė
MENINĖS ERDVĖS KONCEPTAS MUTED, kūrybinės dalies vadovė prof. dr. Jolanta Vazalinskienė
Tiriamasis rašto darbas „Perdirbto drabužio pritaikomumo galimybės“, darbo vadovė dr. Jolita Liškevičienė
Analizuojant perdirbimo pavyzdžius muziejuose bei spaudoje, teoriniame darbe aptariamos drabužių perdirbimo tradicijos ir metodai, pagrindžiant problematiką, jog nepaisant to, kad pačioje madoje nuolatos yra siekiama naujumo, perdirbimo principai egzistavę jau XVIII a. mažai pakito. Problematikai spręsti darbe atliekamas empirinis dizainerių ir prekinių ženklų produkcijos tyrimas, nagrinėjami perdirbimo metodai šiuolaikinėje madoje. Ieškomos alternatyvos perdirbtų gaminių pritaikomumui, aprašomi pritaikomumo atvejai edukacijoje. Taip pat semiotinėje dizainerio Martin Margiela perdirbto gaminio analizėje drabužis aptariamas kaip meninis objektas. Apžvelgiama dizainerio Issey Miyake plokštumos ir erdvinio vaizdo meninė išraiška bei dizainerio Hussein Chalayan baldo – drabužio transformacijos. Teorinės medžiagos susisteminimas bei atlikti asmeniniai kūrybiniai eksperimentai, plačiau pateikti prieduose, leidžia nusibrėžti gaires ir įrankius perdirbimo plėtros metodui ir naujų formų sukūrimui taip pasiekiant teorinio darbo tikslą – išplėsti perdirbtų gaminių pritaikomumo galimybes aprangoje, mene, interjere.
Lina Bačianskaitė
ŽIEDAS, kūrybinės dalies vadovė prof. Danguolė Brogienė
Tiriamasis rašto darbas „Augalo žiedo motyvo iteracijos aspektai madoje“, darbo vadovė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė
Tiriamajame darbe tyrinėjamos augalo žiedo motyvo iteracijos madoje giluminės priežastys, siekiant atskleisti per psichologinį, pasąmoninį ir poreikio požiūrius. Remiantis Jeannette Haviland Jones, Holly Hale Rosario, Patricia Wilson, Terry R. McGuire atliktais tyrimais išsiaiškinama pozityvi gėlių įtaka žmogaus emocijoms, atminčiai, socialiniams santykiams ir elgesiui. Remiantis Jaak Panksepp, Magnus Enquist ir Anthony Arak tyrimais paaiškėja teigiamas –žiedų simetrijos poveikis žmogaus psichikai. Todėl, teigiamam efektui perteikti, kūrybiniuose procesuose nėra būtinas žmogaus ryšys su gėle, pakanka smegenims atpažinti simetrišką gėlės modelį. Taip suvokėjai įgyja optimizmo, teigiamų emocijų. Remiantis Iain Stewart teorija, išsiaiškinta, kad mūsų pasąmonėje užkoduota evoliucijos istorija lemia mūsų ypatingą santykį su gėlių žiedais per visą žmonijos istoriją, bei lemia augalų žiedų motyvų iteraciją mūsų aplinkoje, kultūroje ir madoje. Augalo žiedo motyvo poreikis madoje tyrinėjamas žvelgiant per Abraham Maslow poreikių teorijos prizmę. Išsiaiškinta, kad gėlių motyvo buvimas aprangoje gali padėti tenkinti saugumo, meilės ir priklausomybės, socialinės bendrystės, prestižo ir pripažinimo, saviraiškos, kognityvinius bei transcendentinius žmogaus poreikius. Išsiaiškinus, kad naudodami gėlių motyvus žmonės perteikia arba kuria emocines patirtis, tenkina svarbius savo poreikius ir perduoda informaciją, išaiškėja, kad giluminė, iš kartos į kartą einanti, tautos kultūros informacija yra išrašyta tautinių ornamentų, taip pat audinių raštuose, augaliniame jų dekore. Čia ypač ryškiai matoma radialinė ir bilateralinė žiedų simetrija, paryškinta stilizuojant formas. Siekiant atgaivinti praeityje užkoduotas mūsų krašto prasmines struktūras, tyrinėjamos lietuvių etnografinio kostiumo, konkrečiai, išeiginių prijuosčių augalinio dekoro žiedų formos. Dėl gėlių motyvų įvairovės, kūrybiniame darbe pasirinkta naudoti siuvinėtose išeiginėse prijuostėse esančias formas. Ieškoma sprendimo, kaip tautinio paveldo elementus pateikti naujai, todėl atliekama keramikos mados dizaine atvejų analizė, kurios metu atrandama, kad naudojant keramikos meną mados dizaine, galima efektingai akcentuoti, iškelti į šiuolaikinį kontekstą ir ištransliuoti šalies kultūros esmę, tautinį charakterį, todėl kūrybiniame procese per tekstilę tarpdiscipliniškai sujungiami mados ir keramikos menai. Sujungus teorijoje atrastas idėjas ir plėtojant kūrybinį procesą sukurta autorinė technika, kuri toliau taikoma audinių raštų kūrime, naudojant siuvinėtose lietuvių išeiginėse prijuostėse esančių gėlių formas bei išlaikant keramikos 3D efektą. Kuriami audinių raštai – tai matematinė augalų žiedų motyvų iteracija. Naudojant išsiaiškintą informaciją, ypatingas dėmesys skiriamas žiedų simetrijai. Sukuriamos penkios skirtingos audinių raštų grupės. Siekiant paryškinti žiedo motyvo iteracijos esmę, kuriama eksperimentinė kolekcija „Žydėjimas“ besilaukiančioms moterims. Kolekcijoje sudėta visa tyrimo metu įgyta patirtis ir techniniai atradimai, siekiama išsaugoti ir atskleisti mūsų krašto kultūrinį paveldą ir tautinį charakterį. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad augalų žiedų motyvų iteracija mados dizaine yra dėl giluminių psichologinių, pasąmoninių, poreikio priežasčių. Išanalizavus keramikos mados dizaine atvejus, ir atlikus techninius ieškojimus, rastas sprendimas, kaip etnografinių kostiumų žiedų motyvuose užkoduotą mūsų protėvių kultūrinę informaciją atgaivinti ir perteikti naujai.
Greta Subatavičiūtė
INFORMACINIŲ TV LAIDŲ VEDĖJO KOSTIUMO YPATUMAI
Kūrybinės dalies vadovė prof. dr. Jolanta Vazalinskienė, tiriamojo rašto darbo vadovė dr. Jolita Liškevičienė
Magistriniame darbe "Informacinių TV laidų vedėjo kostiumo ypatumai ir mada" yra nagrinėjamas TV žinių vedėjo įvaizdis. Darbe remiamasi empirine ir teorine tyrimo prieiga, stengiamasi susisteminti į bendrą visumą sukauptas įžvalgas apie TV informacinės laidos vedėjo aprangą. Pagrindinis darbo tikslas yra apibrėžti televizinio kostiumo specifiką ir sukurti drabužių kolekciją, tinkančią TV informacinių laidų vedėjo įvaizdžio formavimui. Siekiama, kad kostiumas vizualiai atitiktų TV specifiškumą, jam keliami aukšti kokybės, praktiškumo reikalavimai, suteikiantys psichologinio, emocinio ir fizinio komforto vedėjui bei žiūrovams. Kuriant drabužį atsižvelgiama į televizijos laidų vedėjo judesius, ergonomiką kadre, siekiama jį specialiai pritaikyti TV eteriui, atsižvelgti į informacinių laidų vedėjo darbo specifiką. Darbe analizuojamas vienos iš lietuviškų TV komercinių kanalų (LNK) informacinių laidų vedėjos įvaizdis. Tiriamojoje darbo dalyje yra nagrinėjami Lietuvos ir kitų šalių informacinių TV laidų vedėjų įvaizdžiai, įtraukiama istorinės lietuviškos ir ne tik televizijos santykio su mada apžvalga. Pagrindinis darbo tikslas įgyvendinamas kūrybinėje darbo dalyje, kurioje apibrėžiama televizinio kostiumo specifika ir sukuriamas rūbas, skirtas TV informacinių laidų vedėjui. Apibendrinamojoje tyrimo dalyje pateikiamas atsakymas į darbe iškeltą probleminį klausimą bei pristatomi tyrime gauti rezultatai.
