http://pagalerija.vdakf.lt/esamos-parodos/
Rugsėjo 6 dieną Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tapybos katedros virtualioje galerijoje „PA“ atidaroma Rūtos Levulienės tapybos darbų paroda “Ten ir atgal”. Autorė šiuo metu studijuoja tapybą Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Iki studijų R. Levulienė lankė tapytojo pedagogo Antano Obcarsko tapybos studiją, aktyviai dalyvavo studijos dalyvių tapybos darbų parodose, rengė personalines parodas. Po kelerių metų pertraukos tapytoja pristato naują, kitokią savo stilistika bei tematika parodą, kurioje ryškėja akademinės mokyklos įtaka. Ankstesnio periodo tapytojos darbai išsiskyrė abstrakčia ir laisva tiek formos, tiek koloristikos prasme maniera, tuo tarpu naujojoje parodoje dominuoja portreto žanras. Rūtos Levulienės portretai įtaigūs, portretuojamasis žmogus yra pateikiamas charakteringame kontekste, kurio detalės išryškina jo asmenybę. Portretuose autorė nevengia ir žaidybinių improvizacijų, laisvų potėpių, sugretinimo, koliažinės stilistikos. Tokie yra darbai „Atostogos“, „Autoportretas“. Subtilia maniera išsiskiria parodoje eksponuojamas darbas „Vizijos“. Čia dominuoja abstraktusis peizažas, spalvinė niuansacija, bet šiame fone atsiranda ir improvizuota vienišo žmogaus figūra, išlaikoma gamtos ir žmogaus vienovė. Savo naujausius kūriniu tapytoja sieja su kelionėmis, išgyvenimais ir prisiminimais: „Kadangi fiziškai keliauti buvome apriboti, judėjimo, kelionių tema tapo daugeliui aktuali ir jautri. Kelionės sąvoka gali būti interpretuojama labai plačiai. Tiesiogine šio žodžio reikšme keliauti galima pėsčiomis, važiuoti, skristi ar kilti/leistis liftu. Savo naujais darbais į kelionę kviečiu pažvelgti kitu – netiesioginiu rakursu. Darbuose norėjau perteikti kelionę laike, sugrįžimą į praeitį ir galbūt nukeliauti į ateitį. Vieni darbai buvo tapyti iš natūros, kiti remiantis fotografija, prisiminimais, vaizduote. Žiūrėdami nuotraukas mes keliaujame savo prisiminimuose, jausmuose, išgyvenimuose ir svajonėse. Kai kuriuos savo paveikslus kūriau remdamasi man asmeniškai brangiomis fotografijomis. Tapydama šiuos kūrinius per jų stilistiką, koloritą siekiau perteikti jausmą, kuris patiriamas žiūrint nuotraukas – užfiksuotus praeities momentus. Mintimis ir jausmais nukeliaujame į tą akimirką ir, regis, jaučiame tuos pačius jausmus ir net tuo metu jaustus kvapus, emocijas.” Šia paroda tapytoja kviečia į prisiminimų kelionę, kuri galbūt kiekvienam sukels vis kitas emocijas, nukels į jų pačių praeities kelionę.
Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė
