VDA Telšių galerijoje veikia VDA profesorės, grafikės Marijos Marcelionytės-Paliukės paroda „Ir vėl raganauji…“ Paroda veiks iki gruodžio 7 d.
Prof. M. Marcelionytė-Paliukė kalba apie parodą:
Įdomu atsiversti prieš metus rašytą tekstą būsimai parodai. Paraiškos pildymas man kažkuo panašus į raganavimą – tą akimirką įsivaizduoji, kad turėsi visą pasaulio laiką.
Prieš keletą metų galerijoje „Akademija“ savo personalinėje parodoje „Ryšiai. Mikorizė“ ieškojau atsakymų į klausimą: Ar aš būčiau menininkė, jei nedirbčiau Vilniaus dailės akademijoje? Ar atsakiau į šį klausimą? Ir taip, ir ne. Tad, gavusi kvietimą iš VDA Telšių galerijos kuratorių, parašiau: o gal ši paroda galėtų tapti atsakymu?
2023 m. spalio 9 d. buvo paskutinė mano, kaip VDA Grafikos katedros vedėjos, diena. Ieškojau, mokiausi, siekiau, kūriau …, o kas vakarą grįžusi iš Akademijos pirmiausia išplaudavau namų grindis. Šis buities darbas man buvo lyg tam tikras grįžimas į save, į žmogų be pareigų. Ir kiekvieną kartą iš namiškių išgirsdavau: Ir vėl raganauji…
Skaitau dabar jau metų senumo vizijas: <...> Noriu, kad tai būtų nauji ar iš esmės nerodyti, nematyti darbai. Noriu raganauti studijoje. Noriu susitikinėti su savimi be tarpinio ritualo.
Ar pavyko? Pažvelgusi atgalios nustembu, kiek daug visko buvo per šiuos metus: kuruotos parodos „5 malūnai“ galerijoje, knygų mugės laboratorija kartu su kolegėmis, personalinė ir grupinės parodos ne tik Lietuvoje, keli projektai, ..., bet vis tiek pavykdavo su(si)tikti save studijoje. Tad kai parodos „Gėlės, vaisiai ir dygliai“ kuratorė atrinko mano kūrinius, iš kurių vienas jau buvo tvirtai suraganautas Telšiams – tik lengvai ir kartu su dėkingumu atsidusau (paroda Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje, veiks iki 2025 kovo mėn.). Bet kai neužilgo pasiekė žinia, kad dar trys darbai, kurti vasarą, keliaus po skirtingas Žemaitijos bibliotekas iki metų pabaigos, akimirką sustingau: beveik viskas, kas šiemet sukurta – kitose parodose… Bet čia prasidėjo tikrieji burtai!
Pats svarbiausias – rugsėjo pradžioje sužinau, kad mane savo studijų vadove pasirinko 13 Grafikos katedros studentų! O jų, kaip begalvočiau, aš ne tik kad nenoriu, bet ir nemoku atsieti nuo savų raganavimų, todėl visus 13 pakviečiau dalyvauti parodoje. Žinutė skambėjo taip: aš nesikišu į tai, ką kiekvienas iš jūsų pristatysite parodoje, vienintelis „varžantis“ elementas, kad darbas, mintis, eilėraštis, žodis, vaizdas, gestas, šešėlis, piešinys, nuotrauka, darbų serija, video, garsas, kvapas, ... turi būti nulemtas mūsų bendravimo, be kurio tas, kažkas, būtų neatsiradęs arba turėtų kitą pavidalą, būtų kitoks. Neslėpsiu, seniai nejaučiau tokio jaudulio laukdama atsakymų, ar sutinka? Vardiju juos ne tik todėl, kad jie yra šios parodos dalyviai, bet ir tam, kad dabar skaitančiųjų, žiūrinčiųjų atmintyje užsiliktų vienas ar kitas vardas: Ieva Daščioraitė, Titas Antanas Vilkaitis, Liepa Sofija Vareikaitė, Arijus Pijus, Emilija Čepulė, Jokūbas Griška, Jurgita Ramanauskė, Viktorija Rybakova, Kornelijus Pelkys, Karolina Demikytė, Tėja Sidaravičiūtė, Justina Tamulevičiūtė, Povilas Dūda. Šią akimirką paieškos sistemoje greičiau iššoks mano pavardė, bet po kelerių metų, esu tikra, bus visiškai atvirkštinių situacijų. Lauksiu tų momentų.
O kitas burtas – negaliu sustoti kūrusi, nes tie dar ilgai „namo“ negrįšiantys darbai atvėrė kažkokią iki šiol dar neužčiuoptą arteriją. Toks jausmas, kad jie laukia reakcijos. Tai ji ir bus, tiesą sakant, jau yra, tik liko nepasimesti erdvėje. Nes paskutinis šio raganavimo seanso kūrinys – paroda – įgaus kūną tik atidarymo vakarą. Čia daugiausia nežinomųjų.
P. S. Bet ką tikrai žinau – metas išsiplauti namų grindis.
Marija Marcelionytė-Paliukė (1977) – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros profesorė, šios katedros absolventė (2001), o nuo 2007-ųjų joje ir dėsto. Jos meninė praktika apima platų kūrybinį lauką, kurio didelę dalį sudaro kuratorystė. Menininkė yra surengusi daugiau nei 20 personalinių, dalyvavusi daugybėje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Kūriniai įvertinti premijomis ir diplomais konkursinėse parodose, įtraukti į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Juveskiulės (Suomija) meno muziejaus grafikos rinkinius, Lietuvos pinigų muziejaus ekspoziciją. Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Amerikoje, Japonijoje ir kt. 2023 m. menininkei skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Projektą iš dalies finansuoja VDA Meno ir mokslo projektų fondas.
