Vasario 12 d., ketvirtadienį, 12 val. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto meno ir projektų erdvėje „Kaktusai“ (Muziejaus g. 29A, Telšiai) įvyko Rosanos Lukauskaitės parodos „Parasocial Pramour“ pristatymas.
„Parasocial Paramour“ – tai ilgalaikis meninis tyrimas apie parasocialinį intymumą, skaitmeninį geismą ir dėmesio ekonomiką. Projektas grindžiamas autoetnografija ir interneto antropologija, kaip tyrimo medžiagą naudojant pačios autorės dalyvavimą tokiose platformose kaip „TikTok“. Pagrindinis projekto analizės taškas – Jeffree Star, pasirinktas būtent dėl savo ambivalentiškumo: jis vienu metu yra dievinamas ir atmetamas, geidžiamas ir nekenčiamas, morališkai problematiškas, bet vertinant analitiškai itin produktyvus. Projektas nesiremia fanų kultūra ar identifikacija. Autorė yra sąmoninga šio personažo figūros stebėtoja nuo paauglystės, tačiau parodos objektas – ne pats asmuo, o archetipas, kurį jis įkūnija, ir aplink jį susitelkiantys projekcijų, fantazijų, baimių ir troškimų tinklai. Darbas su šiuo įvaizdžiu vyksta laikantis platformos logikos: reakcijos, gestai ir tiesioginis kreipinys įsigyjami per „TikTok“ gyvų transliacijų dovanų sistemą, todėl tampa teisėta mainų forma dėmesio ekonomikos rėmuose. Projektą domina ne intymumas pats savaime, o jo simuliacija, choreografija ir monetizacija. Darbai vizualizuoja vienpusišką potraukį ir medijuoto ryšio magiją, kur emocinis intensyvumas susiduria su algoritmiškai ir ekonomiškai struktūruota intymumo forma. Paroda yra bandymas suprasti, kaip estetinis ir emocinis absurdas gali tapti orientyru.
Paroda apjungia vaizdo darbus, tekstus, archyvinę medžiagą ir performansą, taip pat tarpdisciplinines kolaboracijas: su memų puslapiais ir tekstilės menininke, numezgusia megztinį su Jeffree Star atvaizdu. Vietoje vieno autorinio balso kuriama sluoksniuota postinterneto ekosistema. Projektas sąmoningai balansuoja tarp humoro, diskomforto ir refleksijos – kritiškai, bet ne ciniškai. „Parasocial Paramour“ suvokiama ne kaip debiutas, o kaip iki šiol vykdomo tyrimo sintezė. Paroda siekia artikuliuoti parasocialumą ne kaip individualią obsesiją, bet kaip struktūrinę šiuolaikinės kultūros ir šiuolaikinio meno būklę.
Rosana Lukauskaitė – tarpdisciplininė menininkė, rašytoja, meno kritikė ir tyrėja, kurios praktika jungia videomeną, tekstą, performatyvias strategijas ir skaitmeninę analizę. LDS ir LTMKS narė. Jos darbas remiasi ilgalaikiu stebėjimu, archyvavimu ir dalyvavimu kultūriniuose bei internetiniuose procesuose, nagrinėjant, kaip formuojasi šiuolaikinis subjektas tarp medijuoto intymumo, viešojo įvaizdžio ir algoritmiškai struktūruotos kasdienybės. R. Lukauskaitė aktyviai veikia šiuolaikinio meno lauke kaip kritikė ir koordinatorė, dėsto Vilniaus dailės akademijoje, yra publikuota nacionalinėje ir tarptautinėje kultūros spaudoje. Jos videodarbai buvo pristatyti tarptautinėse programose ir peržiūrose Leipcige, Miunchene ir Pforzheime. Jos kūryboje svarbus savirefleksijos, saviironijos ir struktūrinės analizės balansas, leidžiantis kritiškai, bet empatiškai tyrinėti šiuolaikines matomumo, troškimo ir reikšmės gamybos formas.
Bendradarbiavimas:
Memų puslapiai: @soakingclock (sukurta @mollly.pocket), @kaliazai
Tekstilės menininkė Gintarė Murauskienė @knitomanija
Projektą organizuoja: Vilniaus dailės akademija | Telšių fakultetas
Iš dalies finansuojama Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus.
Rėmėjai: Klaipėdos miesto savivaldybė
Parodos koordinatorė: Neringa Poškutė-Jukumienė
Parodos lankymo valandos: I–IV 8:00–17:00, V 8:00–16:00
Paroda veiks iki kovo 13 d.
Iliustracijos:
1. Rosana Lukauskaitė „The Feminine Urge to Post Kvietkai Pictures on Facebook“, koliažas, 2025
2. Rosana Lukauskaitė „I Want You for the Wyoming Winter“, koliažas, 2026
/////
Exhibition “Parasocial Paramour” by Rosana Lukauskaitė at the “Kaktusai” Art and Project Space, VAA Telšiai Faculty
On Thursday, February 12th, at 12, Rosana Lukauskaitė’s solo exhibition “Parasocial Paramour” will open at the “Kaktusai” Art and Project Space of the Vilnius Academy of Arts Telšiai Faculty (Muziejaus g. 29, Telšiai).
“Parasocial Paramour” is a long-term artistic research project examining parasocial intimacy, digital desire, and the economy of attention. Grounded in autoethnography and internet anthropology, the work uses the artist’s own participation in platforms such as TikTok Live as primary material. The central analytical figure is Jeffree Star, chosen precisely for his ambivalence: simultaneously admired and rejected, desired and despised, morally problematic yet analytically fertile. The project does not operate from a position of fandom. While the artist has been aware of this figure since her teenage years, the exhibition is less concerned with the individual than with the archetype he embodies and the dense web of projections, fantasies, fears, and desires that accumulate around hyper-visible internet personalities. Ethically, the work engages with his image through the platform’s own transactional logic. Gestures, reactions, and verbal address are acquired via TikTok’s gifting system, rendering them legitimate exchanges within the attention economy. The focus is not intimacy itself, but its simulation, choreography, and monetisation. The works translate one-sided desire and the uncanny magic of mediated contact, foregrounding the tension between genuine emotional intensity and intimacy shaped by transactional, algorithmic systems. The exhibition is an attempt to understand how aesthetic and emotional absurdity can become a point of orientation.
The exhibition brings together video works, texts, archival material, and performance, alongside interdisciplinary collaborations, including meme pages and a textile artist knitting a sweater featuring Jeffree Star’s face. Rather than a single-author narrative, the project constructs a layered post-internet ecosystem. Humor, discomfort, and self-awareness are central. The work is critical, but not cynical. Conceived as a synthesis rather than a debut, “Parasocial Paramour” frames parasociality not as a private fixation, but as a structural condition of contemporary culture and contemporary art.
Rosana Lukauskaitė is an interdisciplinary artist, writer, art critic, and researcher whose practice brings together video art, text, performative strategies, and digital analysis. Member of the Lithuanian Artists’ Association and the Lithuanian Interdisciplinary Artists’ Association. Her work is grounded in long-term observation, archiving, and participation in cultural and online processes, examining how the contemporary subject is shaped between mediated intimacy, public image, and algorithmically structured everyday life. Lukauskaitė is actively engaged in the contemporary art field as a critic and coordinator, teaches at the Vilnius Academy of Arts, and has been published in national and international cultural media. Her video works have been presented in international programs and screenings in Leipzig, Munich, and Pforzheim. In her practice, a balance of self-reflection, self-irony, and structural analysis enables a critical yet empathetic exploration of contemporary forms of visibility, desire, and the production of meaning.
Collaboration:
Meme pages: @soakingclock (created by @mollly.pocket), @kaliazai
Textile artist: Gintarė Murauskienė (@knitomanija)
Organised by: Vilnius Academy of Arts | Telšiai Faculty
Partially funded by the Klaipėda Department of the Lithuanian Artists’ Association
Sponsors: Klaipėda City Municipality
Exhibition coordinator: Neringa Poškutė-Jukumienė
Exhibition visiting hours: Mon–Thu 8:00–17:00, Fri 8:00–16:00
The exhibition will be on view until March 13, 2026.
Illustrations:
- Rosana Lukauskaitė, “The Feminine Urge to Post Kvietkai Pictures on Facebook”, collage, 2025
- Rosana Lukauskaitė, “I Want You for the Wyoming Winter”, collage, 2026
