Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto vardas skambėjo Miuncheno juvelyrikos savaitėje. Tai vienas svarbiausių ir laukiamiausių renginių, kasmet pritraukiantis talentingus menininkus, mokyklas, muziejus, galerijas ir kitus kūrybingus profesionalus iš viso pasaulio. Įspūdžiais iš Vokietijos grįžusi sutiko pasidalinti fakultetui atstovavusi Metalo meno ir juvelyrikos studijų programos vadovė Neringa Poškutė-Jukumienė.
Pristatytas meno doktorantūros tyrimas
Šių metų 10-ojoje Miuncheno juvelyrikos savaitėje N.Poškutės-Jukumienės kūryba buvo pristatyta leidinyje, kuriame buvo pateiktas trumpas jos doktorantūros tyrimo apie juvelyrikos ir kūno erdvę pristatymas. Taip pat buvo kalbama apie šiuolaikinių socialinės komunikacijos simbolių, tokių kaip memai, spindesį.
Miuncheno juvelyrikos savaitėje taip pat lankėsi ir studentai Greta Žymantaitė, Artūr Manukian, Emilija Giedraitė, Emilija Dapkutė, Milda Karaliūtė, Milda Šimkevičiūtė, susipažino su perspektyvomis savo kūrybą skleisti ir vystyti pasaulinėmis tendencijų ir ryšių kryptimis. VDA Telšių fakulteto atstovams pavyko sutikti ir absolventes Rugilę Titaitytę bei Jorilę Švedaitę.
Vieną didžiausių parodų „SCHMUCK“ kuravo Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Jurgita Ludavičienė, o tarp atrinktųjų dalyvių prisistatė ir VDA Telšių fakulteto absolventė Karina Kazlauskaitė.
Vizualiojo meno ir literatūros sankirta
Džiugios žinios atskriejo iš šiuolaikinės juvelyrikos žurnalo (internetinės platformos) „SMCK Magazine“, kurio įkūrėjai Christoph Ziegler ir Loukia Richards nuo 2022 metų organizuoja juvelyrikos video festivalį „SMCK on reel“. „SMCK Magazine“ siekia sujungti meno ir amato disciplinas, nagrinėti šiuolaikines socialines praktikas bei skatinti dialogą tarp menininkų iš įvairių sričių. Tai taip pat platforma, kurioje kalbama apie tarpdisciplinines meno kryptis, pasidalijama sėkmės ir nesėkmės istorijomis bei pristatoma įvairių kultūrinių perspektyvų apie meno suvokimą ir pritaikymą. Festivalio tikslas – parodyti, kaip juvelyrikos meno kūriniai gali būti pristatomi video formatu, taip suteikiant jiems naują gyvenimą ir matomumą.
„Šiais metais aš kartu su menininke Rosana Lukauskaite pristatėme savo naująjį projektą „Wearable poetry“. Jis sukurtas vizito Lisabonoje metu laimėjus „Culture Moves Europe“ kūrybinę rezidenciją“, – pasakojo doc. N. Poškutė-Jukumienė ir papildė, jog projektas „Wearable Poetry“ tyrinėja vizualiojo meno ir literatūros sankirtą, kur poezija gimsta iš akimirkų, užfiksuotų keliaujant po nepažįstamą miestą ir kultūrą. Iš pirmo žvilgsnio Lisabonos šviesūs, saulėti, spalvingi peizažai užburia, tačiau skaitant vietinių poetų kūrybą ir žvelgiant į miestą giliau, atsiskleidžia tamsioji jo pusė – tarsi pasąmonės sapnų erdvė. Čia veši milžiniškų medžių šaknys, apleisti fontanai, slaptos bažnyčių kertelės, atgyjančios kaip paslaptingi priminimai apie pasąmonėje slypintį jungišką šešėlį. Šį tamsų, hipnotizuojantį vaizdinį sustiprina tilto ūžesio fone skambanti poezija, kurią deklamuoja neatpažįstamas balsas, prabylantis lyg iš kito pasaulio, šnabždantis žodžius, pripildytus keistos ramybės ir paslaptingos įtampos.
Tarptautinis įvertinimas
„SMCK žurnalas“ išskirtinį dėmesį skyrė juvelyrei, tarpdisciplininio meno puoselėtojai, juvelyrei, VDA Telšių fakulteto docentei N. Poškutei-Jukumienei už nuolatinį inovacijų siekį.
„Mes stebime Neringos kūrybą jau daugelį metų ir ji visuomet nustebina“, – sakė video festivalio „SMCK on reel“ organizatoriai, kurie šiemet Neringai Poškutei-Jukumienei kartu su menininke Rosanai Lukauskaitei įteikė SMCK ON REEL auditorijos garbės apdovanojimą.
Renginys „Jewelry Poems“ pritraukė dalyvių iš įvairių šalių. Tai buvo 16 projektui atrinktų menininkų žinutė juvelyrikos bendruomenei, kuri 2025 m. kovo mėnesį susirinko į kasmetinę „SCHMUCK München Jewelry Week“ parodą Miunchene.
Šiuolaikinė juvelyrika buvo derinama su prasmingomis eilėmis, suformuotomis iš laisvai asocijuotų žodžių. Tai buvo savitas ir elegantiškas požiūris į šiuolaikinės juvelyrikos ir literatūros sintezę.
Tų pačių organizatorių lydintis renginys, kuris pritraukė dalyvių iš įvairių šalių, buvo „Jewelry Poems“. Tai menininkų žinutė juvelyrikos bendruomenei, kuri 2025 m. kovo mėnesį susirinko į kasmetinę „SCHMUCK München Jewelry Week“ parodą Miunchene.
„Jewelry Poems“ projekte šiuolaikinė juvelyrika buvo derinama su prasmingomis eilėmis, suformuotomis iš laisvai asocijuotų žodžių. Tai buvo savitas ir elegantiškas požiūris į šiuolaikinės juvelyrikos ir literatūros sintezę.
Pamatyti videoklipą galima nuo 3:05 iki 3:30 min.
Miuncheno juvelyrikos savaitė ir su ja susiję renginiai tęsia savo augimą ir tampa vis svarbesniu įvykiu juvelyrikos pasaulyje, kur menininkai ir kūrėjai turi galimybę parodyti savo darbus tarptautinei auditorijai ir tobulėti šioje srityje.
Rosanos Lukauskaitės eilės projektui „Wearable poetry“, laimėjusiam apdovanojimą kartu su šiuo videoklipu:
LT
Jei trokšti turėti odą
tokią lygią ir tikrą
tokią minkštą kažkur už savęs
ištark „mistério e sonho“
tavo paslaptį
tavo sapną
kažkas jau kitas perėmė
į dievo namus
į dievo butą
mes iš apačios leidomės
tėtis Latvijoje kirto medžius
visada rinkis medieną
taip žinosi, kur tavo šaknys
Jardim da Estrela šimtamečio fikuso
šaknyse gali susirangyti
kaip šaltas nakties gyvūnėlis
Mário de Sá-Carneiro rašė, kad
„tamsos gelmėse aš prarijau save visą“
(tie, kurie trumpai gyvena
visada turi ką pasakyti)
kaip išsilukštenti šį miestą
jo aštrius kampus ir bedugnę
gal nuplaukti į Madeirą
gal pabėgti į Afriką
virš slėnio migla nusėda
tiltas paskęsta debesyje
lėktuvai kyla į nežinią
ir tu nežinai, ar sugrįši
lisaboniški stogai degina pirštus,
calçada glotnumas tempia link jūros
pasiėmei pavardę iš gatvės lentelės
ji čia ne tavo, bet pažįstama
žinok, kad Lisabona visada tavęs lauks
net ir be tavęs ji vis tiek atsimena
tavo žingsnius, tavo šešėlį
tavo kitą aš
EN
If you long to have skin
so smooth and real
so soft, somewhere beyond yourself
say mistério e sonjo
your secret
your dream
someone else has already claimed them
to God’s house, to God’s apartment
we descended from below
father was cutting trees in Latvia
always choose wood
this way you’ll know where your roots are
in the roots of the centennial fig tree
at Jardim da Estrela
you can curl up
like a cold creature of the night
nestled against the earth
Mário de Sá-Carneiro wrote
“in the depths of darkness, I swallowed myself whole”
(those who live briefly
always have something to say)
how to peel away this city
its sharp corners and abysses
Perhaps sail to Madeira
perhaps escape to Africa
mist settles over the valley
the bridge disappears into the clouds,
airplanes rise into the unknown
and you don’t know if you’ll return
the rooftops of Lisbon burn your fingers
the smoothness of the calçada pulls you towards the sea.
you’ve taken a surname from a street sign
it’s not yours here, but it feels familiar
know that Lisbon will always wait for you
even without you, it will still remember
your steps, your shadow
your other self
