Rugsėjo 21-25 d. VDA Telšių fakultete vyko intensyvios kinetinio meno ir garso kūrybinės/eksperimentinės dirbtuvės, kurias III kurso Metalo meno ir juvelyrikos studentams vedė Estijos menininkas dr. Erik Alalooga.
Savaitę trukusį kūrybinį procesą užbaigė viešas studentų ir lektoriaus sukurtų kinetinių garso objektų performansas. Erik Alalooga kūrybinė praktika jungia skulptūrą, mechaniką, performansą ir garso meną. Menininkas nuo 2005 m. nuosekliai tyrinėja fizinį žmogaus ir mašinos santykį. Jo kuriamose sistemose mechanizmas nėra tik priemonė iš anksto numatytam rezultatui pasiekti – techninis netobulumas, nestabilumas ir nenuspėjamumas tampa pačios kūrybos dalimi. Idėja gimsta veikiant. Telšiuose vykusių dirbtuvių metodika buvo paremta praktiniu mechanikos, judesio ir metalo akustinių savybių tyrimu. Studentai pradėjo nuo tiesioginio veikimo su medžiaga.
Konstruodami mechanizmus iš metalo detalių jie ieškojo būdų, kaip žmogaus kūno perduodamą judesio impulsą paversti mechaniniu veiksmu, o šį – garsu. Vėliau buvo analizuojamas pačių mechanizmų skambesys ir galimybės atskirus objektus jungti į bendrą garsinę kompoziciją. Šis principas susijęs su Alaloogos doktorantūros metu plėtotu kūrybiniu metodu, kuriame idėja nėra primetama medžiagai iš anksto – žinios ir idėjos gimsta kartu su praktine medžiagos ir medijos patirtimi. Toks procesas Metalo meno ir juvelyrikos studentams pasiūlė kiek kitaip pažvelgti ir į gerai pažįstamą medžiagą. Studentai mechanizmus kūrė suskirstyti į tris grupes. Tai – bendras praktinis darbas, bei būtinybė derinti skirtingus impulsus idėjai, ieškoti kompromisų ir kartu spręsti kūrybinio proceso metu atsirandančias problemas.
Studentė Gustė reflektavo, kad ši praktika padėjo suvokti, ką reiškia dirbti komandoje ir integruoti skirtingų žmonių idėjas į vieną bendrą projektą. Ji sako: „Išmokome kūrybiškai ir technologiškai mąstyti. Smagiausia buvo išgirsti, kaip mūsų bendras darbas galiausiai suskambėjo“.
Luka, Greta ir Aistė akcentavo kitą patirties pusę: „Mechanizmai nėra mūsų stiprioji sritis, tačiau dirbtuvių metu pažvelgėme į juos iš kitos perspektyvos. Erik Alalooga paskatino juos suvokti konceptualiau ir pamatyti, kaip iš paprastų detalių galima sukurti netikėtus mechanizmus, suteikiant jiems naują prasmę ir funkciją“.
Paskutinę dirbtuvių dieną studentai ir lektorius susitiko bendrai proceso refleksijai ir grįžtamajam ryšiui. Studentų patirtys buvo skirtingos: vieniems darbas keliese tapo iššūkiu, nes reikėjo derinti skirtingus požiūrius ir sprendimus, kiti tai įvardijo kaip vieną didžiausių dirbtuvių privalumų, nes užstrigus vienai minčiai, kitas komandos narys galėjo pasiūlyti naują kryptį ir kūrybinis procesas judėjo toliau.
Studentas Joris išskyrė, regis, paprastą, tačiau jam naują atradimą – metalo garsą. Dalindamasis potyriais jis kalbėjo, kad kasdien dirbdamas su metalu ir mechaniškai jį apdirbdamas jis nuolat susiduria su įvairiais garsais, tačiau iki šių dirbtuvių nebuvo sąmoningai tyrinėjęs metalo kaip garsą kuriančios medžiagos. Klausymasis, kaip skirtingai metalas gali skambėti ir kaip jo garsą keičia konstrukcija bei judesys, jam tapo vienu svarbiausių dirbtuvių atradimų. Kūrybinis procesas – tyrimas. Baigiamojo susitikimo metu Erik Alalooga su studentais taip pat aptarė savo meninio tyrimo praktiką ir tai, kodėl pats kūrybinis procesas, eksperimentas ir praktinis veikimas gali tapti tyrimo būdu. Tai leido į savaitės metu sukurtus mechanizmus pažvelgti ne vien kaip į galutinius objektus, bet kaip į priemones, per kurias galima tikrinti idėjas, atrasti medžiagos savybes ir kelti naujus klausimus. Alaloogos praktikoje savadarbės mechaninės mašinos veikia kaip garso ir performanso sistemos, kuriose susitinka kūnas, medžiaga, judesys ir technologija.
Intensyvią savaitę užbaigė viešas kinetinių garso mašinų performansas „Kai mašinos suskamba kartu“. Jo metu studentų grupių sukurti mechanizmai pirmą kartą susijungė į bendrą gyvai atliekamą garsinę kompoziciją. Metalas ir mechanizmas tapo instrumentais, žmogaus kūnas – jų aktyvavimo šaltiniu, o judesys virto garsu.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai: Luka Asinavičiūtė, Alna Čepurnaitė, Geruta Diekontaitė, Gabija Marija Drižytė, Aistė Jašinskaitė, Greta Miliūnaitė, Gustė Pažėraitė, Kamilė Rimkūnaitė, Joris Hyovon Vaicekauskas. Kūrybinių dirbtuvių iniciatorė ir koordinatorė doc. Neringa Poškutė-Jukumienė. Studentų praktinius darbus dirbtuvėse konsultavo ir techninę pagalbą teikė meistras Donatas Liekmanis.
Doc. Neringa Poškutė-Jukumienė
