Parodos “FAMM.MA.2022: nepažįstamieji tave nusivedė ir parodė kur šiukšlės, o kur žvaigždės”, "FAMM.MA.2022: nepažįstamieji, padarai ir istorijų pasakotojas"
Dokumentacija: Tata Frenkel
Žygimantas Kudirka, ,,Totalus svetimumas”
autonominis performansas/ multimedijos instaliacija
Darbo vadovas - prof. Artūras Raila
Tata Frenkel, “Neregimųjų menų magistro laipsnis”
performatyvi paskaita, brėžiniai
Darbo vadovas - prof. Artūras Raila
Performatyvi paskaita Neregimųjų Menų Magistro Laipsnis yra rinkinys brėžinių (žemėlapių, dokumentacijų, diagramų, eskizų), kurie yra metodinė medžiaga menų edukacinei veiklai. Pagrindinis performatyvus leitmotyvas – tai tema – edukacija per istorijų pasakojimą ir kitos (ne)materialios jėgos (ne)matomuose menuose. Viskas susideda iš manifestuojančios kalbos, istorijų, kurios dėstys apie neregimųjų menų potencialus ir svarbą; ir prisideda prie veiksmo brėžiniai (kelių metrų ilgio piešiniai). Kūrinį Neregimųjų Menų Magistro Laipsnis taip pat papildo autorės magistrinis raštas, kurį siūloma skaityti kaip pagalbinę medžiagą sekti mintį apie tuos neregimus menus. Jums skaitytojau taip pat yra paruošta atskira brošiūra, tai neįsijauskit per stipriai šiame apraše. Performatyvus autorės veiksmas būtinai nutiks ir jūs esate pakviesti.
Šarūnas Rudys, ,,Kaip kūriau nešiojamą termobranduolinės sintezės reaktorių”
trumpametražis filmas
Darbo vadovas - prof. Alvydas Lukys
Fanatiškai savo idėja įtikėjęs Šarūnas, kuria termobranduolinį sintezės reaktorių. Pagrindinį veikėją apsėdusi idėja išgelbėti pasaulį nuo atrodytų neišvengiamybės: resursų išeikvojimo ir visko deginimo. Jis dokumentuoja save, kartais jį dokumentuoja kiti. Jis yra absoliučiai užsispyręs atlikti neįmanoma. Be jokios išorinės pagalbos, tik vien savo atkaklumu.
Žingsnis po žingsnio jis artėja tikslo link, tačiau po truputį pradeda aiškėti jog visa tai tik tam, kad jis atitrūktų nuo dabarties arba tiksliau - praeities.
Paulius Zavadskis, Be pavadinimo
fotografijų ciklas; Giclee spauda; plastiko plokštė; 75cm. x 60 cm.; 4 vnt.
Darbo vadovas - prof. Alvydas Lukys
Fotografijų serijoje tyrinėju intervalo, tarpo (tai, kas praleista) ir montažinio mąstymo reikšmę. Taikydamas S. Eizenšteino formulę „1 + 1 > 2, tyrinėju, kaip greta esantys ir be tarpų jungiami fotografiniai kadrai veikia vienas kitą; kaip jų jungtis gimdo naują, nematomą, tik mūsų sąmonėje esantį menamą kadrą (baltumą, un blanc). Intervalas čia yra universalus sintaksinis ženklas – jis gali būti pauzė, kablelis ar taškas. Šita jo trukmė ir yra prasmės ilgis. Serija vadinasi „Be pavadinimo“, nes ji yra atviras kūrinys – kiekvienas mūsų galime susikurti savo istoriją ir savo pavadinimą. Galimybė pačiam žiūrovui ieškoti ir atrasti nematomas reikšmes – tai vaizduotės ir proto nuotykis, leidžiantis jam sujungti ir savo asmenines patirtis.
Olga Astratova, “Sėdėti su nepažįstamuoju”
fotografijų instaliacija ir videoesė
Darbo vadovas - doc. dr. Vytautas Michelkevičius
Vykdydama šį projektą, kuris apima dokumentinės fotografijos ir dalyvavimo praktiką, autorė naudojosi socialine žiniasklaida, kad pakviestų skirtingo amžiaus, lyties, etninės priklausomybės ir socialinės padėties žmones atsisėsti šalia nepažįstamojo ir pozuoti nuotraukoms. Šiuo projektu bandoma apmąstyti daugiakultūriškumo ir jo imitacijos temą, kuri pasireiškė tuo, kad tiek valstybės, tiek vietos bendruomenės nėra pasirengusios priimti savo bendrapiliečių skirtumų ir įvairovės. Videoesė kaip monologus nufilmavo Julia Robinson (Jungtinė Karalystė), norėdama pasidalyti savo, kaip užsienietės, gyvenimo Latvijoje patirtimi.
Mantvydas Zaukas, "Šiaip pas mus nieko naujo, viskas kaip buvę"
filmas, garso instaliacija
Darbo vadovės - Irma Stanaitytė, Laura Stasiulytė-Gudaitė
Šiuolaikinėje visuomenėje tarpukario Lietuvos vaizdinys dažnai yra iškraipomas ir konstruojamas remiantis dar XX a. pradžioje sukurtų istoriofotinių naratyvų primestomis mums klišėmis. Susimąsčius apie tarpukarį dažnam gana natūraliai iškyla prezidentinių kalbų, praskrendančių lietuvių gamybos lėktuvų, paraduose žygiuojančios kariuomenės ar kiti ideologijos persunkti vaizdai, kurie primena vieną besikartojančią ceremoniją. Tačiau už šių Tautos vado įgalintų vaizdinių slepiasi tūkstančiai paprastų ano meto lietuvių istorijų. Tarpukario laiškuose galime aptikti ne tik itin intymias kasdienybės akimirkas, paralelę su šiandienine Lietuva, bet ir detalėse besiplėtojantį įvairialypį ano meto žmonių portretą. Būtent per mažųjų istorijų prizmę galime permąstyti didžiųjų istorinių pasakojimų pasirodymo aplinkybes bei jų santykį mažesnių istorijų kontekstuose.
Ieva Krištaponytė, "Homara"
video instaliacija
Darbo vadovas - prof. Artūras Raila
„Place struggle“ - žmonės iškrentantys iš konteksto, netelpantys į rėmus kenčia nerasdami vietos. Tokiu atveju bandai susikurti sau vietą. Išsikovoti. Išsirėkti. Globalizuotam pasaulyje yra vis daugiau žmonių, nerandančių vietos. Tačiau pasaulis yra didelis ir turintis vietos visiems. Galima tik spėlioti kaip mūsų visuomenė elgsis su tuo globalumu ateityje. Ar kursis naujos bendruomenės, ar žmonės taps tokie skirtingi, kad individualizmas vis labiau klestės…..
Eksperimentas, bandant sujungti dvi man artimas kultūras:
Koranas - Egipte dominuojančios religijos knyga. Biblija - Lietuvoje dominuojančios religijos knyga. Kas bus jas sudėjus vieną su kita? Sprogimas? Užsidegs? Rezultatas: Neįvyko niekas.
Išvados: sujungus dvi kultūras nieko baisaus neįvyks, priešingai nei didelė dalis mūsų visuomenės mano.
Gabija Pernavaitė ir Žygimantas Bėrontas, "Ilgainiui"
spektaklis
Darbo vadovas - doc. dr. Vytautas Michelkevičius
Brigita Kasperaitė, "Tas Nakties Jausmas"
instaliacijos menas: video kūrinys, objektas (stiklas, metalas, elektronika, garso elektronika)
Darbo vadovas - prof. Artūras Raila
Sprogstančių sistemų plastiškumas. Vizualinė perkrova
The beauty of explosions is revealed in silence.
Disbalancing sound is present in the space. Traveling through the speakers, shaking the object in space.
Pulsing. Possible fracture.
Sense of lingering event, a vague state, either calming or disbalancing. You might have seen it somewhere, felt it, or perhaps it’s a possibility of an unforeseen event?
The ‘morning after’ awaits us. But now. Protracted temporality spins in space.
It is intended to create a feeling of a very long, never-ending, and beautiful night of celebration.
Benedikta Rukaitė, "Tuskulėnų g. 8"
interaktyvi animacija
Darbo vadovas - prof. Žilvinas Lilas
Ironiška, jog socialistinis režimas stengdamasis panaikinti gyventojų individualumą sukūrė, labiausiai juo pasižyminčius daugiabučių rajonus. Po-Sovieniai miestai pripildyti betoninių stačiakampių, kurių kiekvienas langas pasakoja savo istorija. Šioje animacijoje žavimasi ne tik išorės vizualine netvarka tačiau lendama ir į namo vidų. Kiekvienas gyventojas turi šiems laikams aktualią socialinę problemą, taip pat svarbu pažymėti, kaip atsiradusios socialinės medijos keičia kaimynų bendravimą. Kiekvieną, įsisukusį į savas bendruomenes, suveda į akistatai tik prasto namo problemos. Animaciniame kūrinyje galima pastebėti kaip gyventojai į jas skirtingai reaguoja, taip pat pabrėžiama, kaip žmonės gyvenantys taip arti vienas kito (skiria vos plona siena) gali taip skirtingai matyti pasaulį.
[[preview external content]] https://drive.google.com/file/d/1FnXfrsyk5-g-gwejAdCtUd4sSbVohpim/preview
Agnė Žiūkaitė, "Meninė tiesa"
fotografija, video instaliacija
Darbo vadovas - prof. Artūras Raila
Kūrinyje kvestionuojama pripažinto meno nusistovėjusi įsteigta tiesa ir jos aktualumas šiandieniniame kontekste.
Pasirinktu simboliu – futbolo kamuoliu – kuris yra tiesos metafora, naviguojama statiškoje meno aplinkoje kviečiant suabejoti įsteigta menine tiesa ir ieškoti naujų perspektyvų.
Šiuo kūriniu keliamas klausimas – ar įvaldžius įrankį, kuris nėra tiesiogiai tapatinamas su meno kūrimu, jį galima panaudoti kaip priemonę siekiant tiesos?
