#SUTIKITUS tai interviu serija su VDA alumnais ir dėstytojais. Pašnekovui užduodami penki klausimai: apie studijas ir gyvenimą po jų.

Kodėl pasirinkote studijuoti Taikomąją grafiką? Kodėl magistro studijoms pasirinkote VDA Kauno fakultetą?

Mokykloje buvau tiksliukė, tačiau traukė ir literatūra, kūrybinės sritys. Man gerai sekėsi matematika ir pradžioje galvojau, kad architektūros studijos suderintų man įdomias sritis. Palyginus gan vėlai, vienuoliktoje klasėje, pradėjau intensyviai mokytis piešti ir tuomet atsirado daugiau žinių apie menus, kokios galimybės yra Akademijoje. Supratau, kad specialybių spektras yra labai platus – nuo architekto iki stiklo menininko, nuo keramiko iki grafiko. 

Žinojau, kad noriu į akadę ir viskas. Pradėjusi lankyti paruošiamuosius kursus Kaune, susipažinau su dėstytojais. Vėlgi kas mane labai patraukė, tai ne tik dėstytojų profesionalumas savo srityse, bet ir bendruomeniškumas, šiltas sutikimas VDA KF Grafikos katedroje. Taip išėjo, kad bakalaurą baigiau Vilniuje, o magistrą grįžau mokytis į Kauną, kuris man kaip miestas asmeniškai visgi yra artimesnis. Vilniuje Grafikos katedroje išmokau išreikšti savo idėjas, o Kauno Taikomosios grafikos programoje siekiau toliau tobulėti kaip kūrėja bei praturtinti įgūdžius technologinėmis žiniomis. 

Grafikos studijų metu įgyti įgūdžiai leido man specializuotis leidyboje, kuri puikiai apjungia man nuo seno artimas kryptis – kūrybiškumą, technologinius sprendimus ir literatūrą.

Kokie jūsų prisiminimai iš studijų Akademijoje? Kauno fakulteto Grafikos katedroje?

Man giliai atmintyje įstrigęs pirmas įspūdis, kai tik pradėjau VDA KF Grafikos katedroje lankyti paruošiamuosius kompozicijos kursus. Iškart jautėsi, kad bendruomenė šiltai priima – konsultuojantys dėstytojai buvo palaikantys, motyvavo ruoštis. Labai gerai atsimenu didžiulį stresą prieš stojamuosius, tuo metu įstoti į akademiją atrodė nepasiekiama. Dėstytojų patarimai ir palaikymas buvo labai vertingas, nes tikrai buvo sunku po dvylikos metų mokykloje persiorientuoti į visiškai kitą struktūrą akademijoje. 

Magistro studijos prabėgo be galo greitai ir pozityviai. Susipažinau su Kauno kūrybininkais, atradau naujų draugų bei iš naujo sutikau senus.

Ką veikiate po studijų baigimo? Papasakokite apie savo dabartinę kūrybinę veiklą. Kas įkvepia kūrybai?

Po bakalauro studijų baigimo mane iškart pakvietė dirbti leidykla „Dvi Tylos“. Joje dirbu iki šiol, jau treti metai, kaip grafikos dizainerė/maketuotoja prisidedu prie įvairių projektų. Po bakalauro taip pat turėjau praktikos dirbdama grafikos dizainere/maketuotoja ir viename iš žurnalų, tačiau studijuojant magistrą atsirado daugiau įvairių galimybių, man įdomesnių pasiūlymų. Manau, kad magistro studijos suteikia daugiau profesionalumo, tad ir aplinkiniai rimčiau reaguoja, dažniau pastebi mano kūrybinę veiklą, kviečia prisidėti prie projektų.

Taip pat po magistro studijų mane pakvietė dirbti dėstytoja Taikomosios grafikos studijų programoje. Tai tapo labai svarbia mano gyvenimo dalimi, o darbas su studentais neleidžia sustoti pačiai mokytis, skatina vis ieškoti naujovių savo kūrybiniame lauke, asmeniškai tobulėti. Dėstymas ir apskritai darbas Akademijoje man atrodo žiauriai prasmingas dalykas. Taip išeina, kad tiek dėstymas, tiek profesinė veikla tampa tokiu vienas kitą papildančiu deriniu.

Jūsų magistro kursinis darbas „Sutik kitus“ yra įsikūręs nuolatinėje VDA Kauno fakulteto ekspozicijoje. Papasakokite apie šio kūrinio idėją ir kūrybos procesą.

Tai buvo interdisciplininio grafikos projekto užduotis – grafika integruota erdvėje. Magistro metais labai domėjausi vizualiaja poezija, kitaip konkrečiaja poezija, kurią pasitelkdami menininkai žaidžia žodžiais. „Sutik kitus“ – paremtas „atbulo žodžio” principu (žodis sutik skaitomas iš kitos pusės tampa žodžiu kitus). Toks paprastas darinys vizualiai įgyvendintas tam tikroje erdvėje tampa prasmingu – tad pasirinkau jį išpildyti būtent VDA Kauno fakultete, integruoti žodžius ant fojė esančių dvejų pereinamų stiklinių durų, kad kiekvienas lankytojas būtų pasitiktas su šia žinute.

Žodžiai „sutik kitus“ man yra susiję su patirta bendryste pačioje pažinties su Akademija pradžioje. Aš ateinu čia ir sutinku sau artimus žmones, kūrybininkus, išgirstančius mano idėjas, jas papildančius – taip galime sukurti kažką bendrom jėgom. Taip pat buvo svarbu kūriniu parodyti ir kitiems, kad Akademija yra atvira ir čia galima rasti bendraminčių. 

VDA Dizaino inovacijų centro organizuojamame konkurse „Jaunojo dizainerio prizas 2019” dizaino tyrimų kategorijoje jūsų magistro baigiamasis darbas „CAPTCHA pratimai“ pelnė papildomą prizą. Ar patartumėte studentams dalyvauti panašaus pobūdžio konkursuose?

Man vis dar keista, kai studentai atsiskaito savo kūrinius ir paslepia juos kažkur pas save namuose. Labai svarbu įdėti pastangų, surasti tinkamą konkursą ir paprasčiausiai mėginti aplikuoti. Juk galimybė tokiu būdu sudalyvauti parodose ar renginiuose visame pasaulyje yra nemenka. Tokiu būdu jaunas menininkas savo kūrybą parodys platesnei auditorijai, atrodys aktyvus, veikiantis kūrėjas.

Ypač jauniems menininkams yra labai svarbu ne tik kurti, bet ir sugebėti pakuruoti save: pasidaryti įdomų portfolio, kuris lemtų matomumą ir atpažįstamumą, taip pat stengtis dalyvauti kuo daugiau renginių, konkursai yra vienas iš būdų save parodyti. Šiemet pati prisidedu prie Kauno iliustracijų bienalės organizavimo, kas man yra šviežia ir labai įdomi patirtis. Gauname dalyvių paraiškų iš viso pasaulio, skatiname dalyvauti ir Akademijos studentus. Bienalės tema „Jump“ nėra sudėtinga ar reikalaujanti specialaus pasiruošimo, kviečiami dalyvauti įvairių sričių menininkai, beje, jie gali aplikuoti ir su jau sukurtomis iliustracijomis. Galbūt kažkur paslėpėte genealią iliustraciją – štai čia ją parodyti bus pats tas.


Miglė Ceinorytė baigė Grafikos bakalauro ir magistro studijas VDA Vilniaus ir Kauno fakultetuose 2019 m. Šiuo metu dirba dėstytoja, yra Grafikos katedros koordinatorė.