2025 metų balandžio mėnesio 7 - 21 dienomis Gdansko meno akademijos Grafikos fakulteto galerijoje ,,Grafika" vyks Rolando Rimkūno darbų paroda ,,Darbai".
Rolandas Rimkūnas gimė 1963 metais Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje. Kilęs iš politinių tremtinių ir kalinių šeimos, niekada neturėjęs iliuzijų dėl sovietinės sistemos „žmogiškumo”. Dirba ir gyvena Kaune, priklauso vėlyvajame sovietmetyje susiformavusiai kauniečių kartai, kuriai tuometės Lenkijos televizija ir radijas buvo pirmieji vartai į Vakarus. Gerai pažįsta sovietinę ir neosovietinę tikrovę, prisidengusią naujų laikų kaukėmis.
Baigė grafikos meno studijas Vilniaus dailės akademijoje, iki šių dienų dėsto šios akademijos Kauno fakultete. Įvairių grafikos sričių ir technikų puoselėtojas, nuolatinis parodų Lietuvoje bei užsienyje dalyvis. Dailininko kūrinių turi įsigijęs Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Lietuva), Modernaus meno centras (MO) (Lietuva), Bruneck/Brunico miesto muziejus (Italija), Radomo technologijos ir humanitarinių mokslų universiteto grafikos kabinetas (Lenkija) ir kt.
Aktyviai dalyvavo kuriant šiuolaikinę Lietuvos valstybės institucijų simboliką. Neperdedant galima teigti, kad nūdienos Lietuvos miestų ir miestelių heraldika reikšminga dalimi yra Rimkūno nuopelnas. Jis sukūrė virš šimto herbų, kitos heraldinės simbolikos projektų daugiau nei pusei Lietuvos miestelių, patvirtintų Lietuvos respublikos prezidento dekretais.
Kūrė ženklodaros projektus daugeliui svarbesnių valstybės institucijų: Lietuvos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos departamentui, Lietuvos paštui, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Lietuvos sporto universitetui, Lietuvos katalikų bažnyčiai ir t.t. Bendradarbiaujant su pastarąja, Lietuvos vyskupų konferencijai buvo sukurta „15 iliustracijų Romos mišiolui lietuvių kalba“, keturių varpų grafinės puošybos projektai Šilainių Šv. Dvasios bažnyčios varpinei ir kt.
Menininkas taip pat yra sukūręs per dešimt proginių ir apyvartinių monetų projektų, laimėjusių Lietuvos banko ir Lietuvos monetų kalyklos organizuotus konkursus.
Rolando Rimkūno grafikos darbų kolekcija nėra nueito kūrybinio kelio apžvalga, veikiau keli to kelio fargmentai, kita vertus, šioje kolekcijoje nujaučiamas poreikis atsigręžti atgal, atrinkti tai, su kuo norima eiti toliau. Autorius neabejotinai yra aukštos prabos grafikas profesionalas, palaipsniui savo kūrybinėje evoliucijoje krypęs nuo realistinės formos modeliavimo prie aukščiausios profesionalumo atžymos, išlaisvinančios nuo bet kokių formalios kalbos kanonų.
Rimkūno vizitine kortele virtęs Klasikos animacijos ciklas su atvira ironija perpina Walto Disney’aus animaciją su vakarietiškos tapybos klasikų darbais, pakartotais aukščiausios prabos klasikinio oforto technika. Tai ne tik kritinė reakcija į postsovietinę Lietuvą užplūdusią Vakarų masinės kultūros vaizdiniją, sėkmingai konkuravusią su aukštosios kultūros artefaktais, bet ir perteklinės vizualybės komentaras, žaidžiantis su tų kultūrų supanašėjimu. Kaip neprisiminti Johno Steinbecko knygos herojaus, žinojusio du visų laikų geriausius dailininkus, Rembrantą ir Waltą Disney’ų?
Grafikos cikluose rodomi motyvai yra tarsi sekuliariai aprengta Dievo raštmenų versija, kuriai reikia iliustracijų, ir Rimkūnas maloniai sutinka jas pateikti, kol, žinoma, užsakovas nesugalvojo jas atšaukti. Svarbu pabrėžti, tai humoro jausmą turinčio Dievo raštmenys, todėl jo Žodis nesikreipia į žiūrovą tiesiogiai, bet kalba nuvalkiotomis, popkultūros klišėmis tapusiomis frazėmis, organiškai įrašytomis į grafikos formą. Pavyzdžiui, kultiniu šūkiu tapęs Flower Power Generation, kažkada sukurtas kaip pasyvaus pasipriešinimo simbolis, vėliau tapęs nuoroda į hipių judėjimą, laisvos meilės, narkotikų ir psichodelinės muzikos kontrkultūrą. Vienas vaizdinys, vienas šūkis, bet kalbų ir spalvų įvairovė leidžia kurti skirtingus derinius, atliekančius nebūtinai numatytas funkcijas. Šūkį, beje, sugalvojo Allenas Ginsbergas, bitninkų kartos ikona, savitai atsakęs į klausimą, kuo galima tapti, kai tavo tėvas poetas, o motina - aktyvi komunistė, sirgusi psichine liga. Rimkūnas amerikiečių poeto idėją perkoduoja ir sukuria prasminį disonansą it Gilles Barbier, savo Slaugos namuose (2002) parodęs nusenusius popkultūros superherojus. Šis disonansas sietinas su aktualia vanitatas vanitatum versija, nuolat atsikartojančia skirtinguose grafikos lakštuose kaukolės ar nusenusio kūno motyvais.
Menas ir dangus yra vienas visiems, sako menininkas, jo ekranuose brėžiame trapias, greit nunykstančias linijas, primenančias lėktuvo paliktus pėdsakus aukštybėse. Daiktai ir žmonės, visi tokie skirtingi, ir taip pat lengvai išnykstantys it tolimas lėktuvas danguje. Būtent todėl tikrovę galima komentuoti pasitelkus sudėtingas oforto technikas, arba tiesiog imti kanceliarinį rašiklį ir „paišyti“ tariamai pamiršus profesionalo įgūdžius. Galima kabinti grafikos darbus aukštai ant sienų, įrėminti juos nematomu užrašu „šiukštu, neliesti!”, o galima priklijuoti ant grindų ir leisti ant jų lipti, slapta susilyginant su bažnyčios fundatoriumi, liepusiu save palaidoti po visų minamu bažnyčios slenksčiu. Banalybių ciklas yra tarsi grafinis dienoraštis, fiksuojantis bet kurias atmintin įstrigusias kasdienybės detales, regėtas, perskaitytas, virtusias unikaliu niekniekių koliažu, papildančiu visatos kūriniją. Tai kasdienybės nureikšminimas ir iškėlimas, bet kokios patetikos vengiantis gebėjimas naujai prakalbinti nuvalkiotas tiesas, kartu išsaugant banalybės kuklumą.
Teksto autorius: Dr. Prof. Stasys Mostauskis
Parodos kuratorius: Jarek Bujny
Daugiau informacijos: https://www.zbrojowniasztuki.pl/wydarzenia/aktualne-wydarzenia/works-rolandas-rimkunas,6792
