SKULPTŪRA - BAKALAURAS 2026
- CHRUŠKOVAS KONSTANTINAS
- DERKINTAITĖ ERIKA
- GURINAS ALANAS
- JANČAUSKAS JULIUS
- JURGELYTĖ SAULĖ ELENA
- MACKEVIČIUS VLADIMIRAS
- RUMBUTIS DŽIUGAS (NUNILO)
Nuotraukos: LAIMA STASIULI
- - - - - - - -
CHRUŠKOVAS KONSTANTINAS
Kūrybinis projektas: „METAMORFOZĖ.UOLIENA“
Vadovas prof. Antanas Šnaras
Objektas, kuris nuolat kinta: nepadengtas metalas rūdija, lėtai grįždamas į pradinę būseną – rūdą. Tai liudijimas apie nenutrūkstamą visuotinę metamorfozę.
//
Creative project: “METAMORPHOSIS.BOULDER”
Supervisor Prof. Antanas Šnaras
An object in constant flux: the uncoated metal rusts, slowly returning to its primordial state — ore. It is a testament to an unending, universal metamorphosis
DERKINTAITĖ ERIKA
Kūrybinis projektas: Motinystė*
Vadovė lekt. Ona Juciūtė
*Vitalija Blažytė-Ušinskienė. 1961. Vaza. Stiklas, emalis.
Kūrinys kaip pokalbis su mirusia stiklo menininke Vitalija Blažyte-Ušinskiene, Stasio Ušinsko kūrinių neminimabendraautore. Pokalbis dėliojamas iš permąstomų kūrinių, medžiagų ir bendraautoriavimo.
//
Creative project: Motherhood*
Supervisor Lect. Ona Juciūtė
*Vitalija Blažytė-Ušinskienė. 1961. Vase. Glass, enamel.
Artwork as an ongoing conversation with the late glass artist Vitalija Blažytė-Ušinskienė, an unmentioned co-author of Stasys Ušinskas works. A Conversation composed of rethinking forms of co-authorship, artworks,and materials.
GURINAS ALANAS
Kūrybinis projektas: „Vidurdienis“
Vadovė doc. Laura Kaminskaitė
Vidurdienis.
Ploni garso siūlai ištirpsta aplinkoje. Išvirpinta erdvė įtraukia į kolektyvinę patirtį, kurioje kiekvienas lankytojastampa situacijos dalyviu. Garso skulptūros – autonomiški atlikėjai – savo medžiagiškumu, charakteriais ir vidinėmis įtampomis užpildo architektūrinį tūrį nuolat kintančiais garso peizažais. Kasdieniai daiktai – dūmų detektoriai, popieriaus lapai, jūrų kriauklės, baterijos, telefonų vibruojantys motoriukai – transformuojami kuria gyvus ir efemeriškus garso kūnus.
//
Creative project: “Noon”
Supervisor Assoc. Prof. Laura Kaminskaitė
Noon.
Dissolved narrow sonic threads merge with the space. The room resonates and draws into a collective experience where each visitor becomes a participant. Sound sculptures — autonomous performers — their materiality, characters, internal tensions form everchanging soundscapes and fill the architectural volume. Everyday objects — smoke detectors, phone vibration motors, sheets of paper, batteries, sea shells — are transformed to produce alive and ephemeral bodies of sound.
JANČAUSKAS JULIUS
Kūrybinis projektas: „Viršvalandžiai“
Vadovė doc. Laura Kaminskaitė
Pažabojant absurdo, išpažinties ir popkultūros elementus, kūrinyje tyrinėjamas introspektyvus santykis su baroerdvėlaikiu kaip intensyvių socialinių mainų ir paslėptos eksploatacijos vieta. Performansas fokusuojasi į nematomą baro darbuotojos kasdienybę, konstruojamą efemeriškais intymumo ritualais tiesioginėje lankytojų akivaizdoje.
Romantizuotame santykyje su klientu, atlikdama paslaugą, darbuotoja nuolat save disciplinuoja, taipįtvirtindama vidinį išnaudojimo aparatą. Ji stebi, nuolat yra įkyriai stebima: šiame šokyje tarp darbuotojos ir kliento veriasi afektinis performanso kraštovaizdis, pagrįstas subjektės pažeidžiamumu. Šalia prekystalio gimstantys geismai, nuovargis bei korumpuotas laikas apnuogina kapitalizmo logiką, kurioje emocinis darbas ir pats kūnas yra negailestingai kapitalizuojami kaip įrankiai ir galutiniai produktai, įvelti į nuolatinio atkartojimo bei emocinioautokanibalizmo ciklą.
//
Creative project: “After Hours”
Supervisor Assoc. Prof. Laura Kaminskaitė
Elements of absurdity, confession, and pop culture are employed to examine an introspective relationship witha bar’s space-time as a site of intense social exchange and concealed exploitation. The performance focuseson the invisible everyday life of a bar worker, constructed through fleeting rituals of intimacy performed directly in front of customers. Within a romanticized relationship with the client, the worker continuously disciplines herself while providing service, thereby reinforcing an internal apparatus of exploitation. She observes, while herself being incessantly observed: in this dance between worker and customer, an affective performative landscape emerges, grounded in the subject’s vulnerability. Desires, exhaustion, and corrupted temporality born at the counter expose the logic of capitalism, in which emotional labor and the body itself are mercilessly capitalized as tools and final products, entangled in a continuous cycle of repetition and emotional autocannibalism.
JURGELYTĖ SAULĖ ELENA
Kūrybinis projektas: „Ir vėl atsiranda“
Vadovė doc. dr. Simona Žemaitytė
„Ir vėl atsiranda“ yra autoetnografinė videoinstaliacija, nagrinėjant autonominių zonų teorijas ir praktikas, remiantis asmeniniu 2019–2026 metų archyvu. Naudojant autoetnografinius principus ir filmuojant skirtingas erdves, kūrinyje tyrinėjamos alternatyvių bei neformalių bendruomeninių erdvių paieškos ir dalyvavimo jose patirtys.
//
Creative project: “On fading and appearing again”
Supervisor Assoc. Prof. Dr. Simona Žemaitytė
“On fading and appearing again” is an autoethnographic video installation that explores the theories and practices of autonomous zones through a personal archive (2019–2026). Using autoethnographic principles and filming various spaces, the work explores the search for alternative and informal communal spaces and the experiences of participating in them.
MACKEVIČIUS VLADIMIRAS
Kūrybinis projektas: „Liminalumas“
Vadovas prof. Deimantas Virgilijus Narkevičius
Šiame darbe liminalumas analizuojamas kaip tarpinė būsena, kurioje suspenduojamos stabilios tapatybės, o kūnas tampa pagrindine patirties terpe. Reaguojant į šiuolaikinės vizualinės kultūros fragmentaciją ir nuolatinęsavireprezentaciją, instaliacija „Durys“ tyrinėja sustabdyto perėjimo būseną – momentą tarp judesio ir jo atidėjimo. Natūralaus mastelio guminės durys bei fragmentiška kėdės struktūra transformuoja architektūrinius objektus į kūniškas, neapibrėžtas ribas tarp vidaus ir išorės, funkcijos ir simbolio. Kūrinys veikia ne kaip objektas, bet kaip patirties situacija, kurioje žiūrovas kviečiamas ne pereiti, o pasilikti slenkstyje – tarp vaizdo, atminties ir savasties.
//
Creative project: “Liminality”
Supervisor Prof. Deimantas Virgilijus Narkevičius
In this work, liminality is examined as an intermediate state in which stable identities are suspended, while the body becomes the primary medium of experience. Responding to the fragmentation of contemporary visualculture and the constant of self-representation, the installation Doors explores a condition of suspended transition — a moment between movement and its postponement. Full-scale rubber doors and a fragmented chair structure transform architectural objects into bodily, indeterminate boundaries between interior and exterior,function and symbol. The work operates not as an object, but as an experiential situation in which the viewer is invited not to cross the threshold, but to remain within it — between image, memory, and selfhood.
RUMBUTIS DŽIUGAS (NUNILO)
Kūrybinis projektas: „Klampuma ir kiti nesusikalbėjimo ypatumai“
Vadovė doc. Laura Kaminskaitė
Paraidžiui į paviršių įkalta struktūra tampa virš turinio išnyrančia reikšme, kalbinių kiautų paviršiuose laikydamabesikaupiančią informacijos įtampą. Besipriešindama tvyrančių įvykių ir hierarchijų tęstinumams, kodifikuotąinformaciją apipavidalinanti struktūra perauga į klampų pavidalą – perimdama šnekamąsias formas. Tokioježodžių tėkmėje kalbėjimas, norintis įtvirtinti skaidrumos užslėgtas tapatybes, reiškiasi sandūromis tarp skirtingų miglotų išraiškų. Į laiškus peršokančios šnekamojo kuravimo apraiškos ieško būdų išsilaisvinti iš tvyrančių binarumo apraiškų. Nesusikalbėjime įvykstanti pidžinizacija, tarsi tekstūriniai suausto paviršiaus apžavai, atitolina susitelkimą narplioti ir išrinkinėti tapatybes dalelėmis. Nesusikalbėjimo šerdyje telieka įkalčiai, menantys veriantį ištartų žodžių metališkumą. Žvilgantis paviršius apdengia skausmingai atidengtą ryškiausia neskaidra.
//
Creative project: “Opacity and other peculiarities of miscommunication”
Supervisor Assoc. Prof. Laura Kaminskaitė
The structure, letter-by-letter hammered into the surface, becomes a meaning emerging above the content,holding the accumulated tension of information on the surfaces of linguistic shells. Resisting the continuities of prevailing events and hierarchies, the structure that shapes codified information transforms into a viscous form – taking on spoken forms. In such a flow of words, speech seeking to establish identities, suppressed bytransparency, manifests as junctions between diverse, vague expressions. Forms of spoken curation seepinginto letters seek ways to free themselves from the prevailing manifestations of binary oppositions. The pidginisation occurring in this miscommunication, like the shimmering texture of a woven surface, distances the focus from dissecting and picking apart identities into fragments. At the heart of misunderstanding lie fragments of evidence that echo the piercing metallic ring of words spoken. The glistening surface covers the wounded openings withthe most vivid opacity.
