Birželio 5-tą bei 7-tą dienomis vyko Scenografijos programos BA ir MA pakopų baigiamųjų darbų gynimai!
Scenografijos programos diplomantai eksponuojasi Lietuvos teatro, muzikos ir kino, „Arka“ galerijos ir Menų spaustuvės erdvėse!
Dalyviai:
BA
Julija Ciurupa
Bakalauro baigiamojo darbo objektas – austrų kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto opera „Užburtoji fleita“ (1791). Ekspozicijoje pateikiami personažų kostiumų eskizai ir scenovaizdžių maketai, pritaikyti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (mastelis 1:50), meninė instaliacija ir kostiumo fragmentas (mastelis 1:1).
Galerija „Arka“
Armandas Čiapas
Kurdamas baigiamąjį darbą remiuosi T. Mano romanu ,,Užburtas kalnas“. Didžioji dalis romano veiksmo vyksta sanatorijoje, todėl ir pasirinkau kurti šį scenovaizdį. Romanas yra melancholiškas, niūrokas, lėtas. Tai atsispindi ir mano scenografijoje, kuri nėra iššaukianti, ji šviesi nors tuo pačiu ir niūroka.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Gabija Kondratavičiūtė
Kūrybinį darba sudaro laboratorijos maketas, bei realaus dydžio laboratorijoje užaugintų plaučių rekvizitas – instaliacija. Scenografija vaizduoja distopinį pasaulį netolimoje ateityje, kurioje dėl aplinkos taršos be bioinžinerijos būdu patobulintų organų išgyventi neįmanoma. Vizualai įkvėpti mokslinės fantastikos bei film-noir kino, kiberpanko literatūros.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Ieva Radzevičiūtė
Šis projektas – tai bandymas atkurti ir pažvelgti į XX a. 3 deš. Vilniaus kino teatrą vaiko/veikėjo akimis. Nuolat judrios akys klaidžioja tarp detalių – ryškių plakatų, paltų sagų, bilietų, aptrintų batų, garuojančios arbatos, išdilusių plytelių ritmo, kėdžių raudonio, pajuodusios lempos ir aktoriaus antakių lanko. Nurimsta. Kviečiu pasimėgauti detalėmis ir susipažinti su maža dalimi Vilniaus kino teatrų istorijos.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Guostė Marija Ringelytė
Šio darbo pagrindinis tikslas – įprasminti Kauno modernizmo architektūrą bei miesto kultūrą. Tai darau kurdama kino scenografijos dekoracijos projektą, remiantis Vytauto Sirijos Giros romano „Raudonmedžio rojus“ motyvais. Mano pasirinktas fragmentas – Anitos Raslerytės, turtingos Kauno inteligentų šeimos dukros, namai.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Karilė Stankevičiūtė
Kurdama savo baigiamąjį darbą remiuosi J. Harris romanu „Šokoladas“. Koncentruojuosi į vietą, kurioje susikerta ir plėtojasi visų istorijos personažų likimai – šokolado parduotuvę. Vietą, kurioje šokoladas tampa tarpininku, dirgikliu, pretekstu užeiti, kalbėti, prisiminti, pasiduoti apžavams ar juos sklaidyti. Atsižvelgdama į XX a. pr. architektūrą, estetiką, madą kuriu vizualinę koncepciją šokoladinės interjerui, eksterjui ir pagrindinių personažų kostiumams.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
Karolina Klimavičiūtė
Instaliacija Franco Kafkos novelės „Šakalai ir arabai“ motyvais tyrinėjamos scenografijos meno ribos. Darbe remdamasi Kafkos literatūrine logika siekta išreikšti racionalaus ir iracionalaus pasaulio sandūrą, parodyti įstrigusią Šakalo personažo būseną, atskleisti kvietimo, į kurį niekas neatsako, dualumą – morališkai nepatogų pagalbos prašymą, raginantį žudyti.
Galerija „Arka“
MA
Arvydas Gudas
Baigiamasis darbas apima teatro scenografo bendradarbiavimo ir dialogų su bendrakūrėjais sampratą. Meniniu tyrimu yra siekiama, remiantis trimis skirtingais spektakliais, pasitelkus jų pastatyminių procesų metu dokumentuota medžiaga (dienoraščio tipo asmeniniais užrašais ir eskizais), analizuoti tarp scenografo ir spektakliuose veikiančių ir kuriančių kolegų užsimezgančius skirtingus dialogus, juos lyginti ir nustatyti jų įtaką scenografo požiūriui ir santykiui į pastatymų kūrybinius procesus.
Menų spaustuvė
