Šioje parodoje rodomas autorės asmeninis kelias į ganėtinai naujos keramikos technikos pažinimą – 3D molio spausdinimą. Pasirenkama metodika – žaismingi praktiniai bandymai siekiant savaip išbandyti spausdintuvų ribas. Klausimai, nesėkmės ir rezultatai tampa šios parodos eksponatais. Parodos erdvė paskirstyta į 3 dalis atliepiančias laboratorinį šėliojimą bei iš jo išaugusius rezultatus. Kadangi ši paroda tai neįpareigojančio tyrimo eigos atvaizdavimas ekspozicijai įkvėpimą duoda herbariumas – vieta, kurioje saugomos ir moksliškai tiriamos augalų ir grybų kolekcijos. Autorės prieiga prie molio spaudos proceso ganėtinai chaotiška ir paremta žaidimu. Pagrindu tampa klausimas „O kas bus jei...?“. Koks darbas gausis prie spausdinimo einant ne per galutinio objekto viziją ir jos įgyvendinimą, bet per proceso patyrimą ir spausdintuvų galimybių testavimą.
Pažintis prasideda į PotterBot Pro10 spausdintuvo molio talpą chaotiškai grūdant ir maišant spalvotas molio mases. Spausdinimo metu jos dar labiau persimaišo, taip sukurdamos unikalius ir neatkartojamus raštus, kurių iš anksto numatyti net autorius negali. Kad spalvos atsivertų tarsi žemės sluoksniai objektų paviršius nuskutamas ir nušveičiamas. Iš vienos pusės taip tarsi slepiama, kad darbai buvo spausdinti, tačiau iš kitos – tai suteikia vaizdinį, kurį įmanoma išgauti tik šio spausdintuvo dėka.
Kita kelionės dalis nagrinėja klausimą, kaip kurti darbus pasitelkiant molio spausdinimą, kai autorius maketavimo ir programavimo pagrindų. Darbas prasideda nuo piešinio ant lapo, kuris kopijuojamas į skaitmeną ir verčiamas į failą, kurį gali suprasti kompiuteris. Tuomet naudojant programą piešinys konvertuojamas į linijas kurios taps algoritmo numatytu spausdinimo keliu. Vyksta tarsi bendradarbiavimas su Lutum spausdintuvu. Autorius naudoja savo kalbą, pasakoja programoms ką norėtų atvaizduoti, o jos interpretuoja savaip ir perduoda spausdinimui. Įvyksta bendradarbiavimas tarp žmogaus ir roboto, o galutinis kūrinys – gamtos interpretacija, nupasakota žmogaus , bet atvaizduota mašinos.
Taip pat parodoje atsiranda laboratorinė erdvė, kuri dedikuota spausdinimo ir pažinimo procesams. Eksponatai – tai bandymai, žaidimai ir klaidos, kurios nutinka vykstant mokymosi eigoje. Tarp įvairių formų ir išbaigtų figūrų nugula procesa menantys fragmentai – darbų šukės, šalutiniai spausdinimo produktai. Nesėkmė – viena svarbiausių pažinimo eigos dalių.
Kuratorė Aistė Kisarauskaitė
