2025 09 15–2025 09.30
Jei paroda būtų spektaklis.
Scena nušvinta. Ant jos – ne aktoriai, o moliai. Iškasti iš Akmenės, Ukmergės ir Kauno rajonų žemės gelmių, jie įkūnijami 3D spausdinio gijoje ir pirmąkart pakyla į rampą – ne kaip paprasta medžiaga, bet kaip pagrindiniai veikėjai.
Už scenos slypiu aš, spektalio režisierė. Mano rankose tyrimas tampa dramaturgija, kurioje susipina mokslas ir kūrybinis eksperimentas. Leidžiu moliui kalbėti pačiam – ne per glazūros kaukes, o tiesiogiai, savo balsu, spalva, forma.
Veikėjų ansamblis – penki laukiniai ir trys gamykliniai moliai, atrinkti per dviejų mėnesių intensyvią LMT studentų vasaros praktiką. Jie buvo surinkti, apvalyti, ištirti, o vėliau – išbandyti techninėje scenoje, kur ne ranka, o 3D spausdintuvas spaudžia jų kūnus.
Kiekvienas molis – kitoks personažas. Akmeniškis – trapus, gležnas, lyg jautrus lyrinis herojus. Laukinis Ukmergiškis – tvirtas, įžūlus, beveik maištininkas. Iš aštuonių kandidatų vaidmenis gavo šeši – tik jie atlaikė techninę atranką, įrodė savo balsą ir charakterį.
Scenoje jie pasirodo apsinuoginę, be glazūros, lengvai pasidabine vario liustra. Tik natūralūs tonai: šalta raudona, šilta gelsva, sodri oranžinė. Tai spektaklis apie tikrumą – apie molį, kuris ne vaidina, o gyvena, apie objektą, kuris gimsta iš 3D spausdinimo, išbandomas ugnimi ir galiausiai telpa žmogaus glėbyje. Tai ne tik paroda. Tai – scena, kurioje kalba pati medžiaga.
Projektui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-SV-25-230
Tyrimo vadovas: dr. doc. Rokas Dovydėnas
