Zitos Inčirauskienės parodą sudaro dvi skirtingos ekspozicijos dalys, kurias vienija atminties tema. 2011 - 2019 metais pradėto ir nebaigto projekto „Buvimo žymės“ metu surinktos medžiagos permąstymas, reinterpretavimas.

Tuomet keliaudama po įvairias vietoves fiksavau įrašus, frotažo technika "nuimdama" juos nuo įvairiausių, daugiausia lauko poilsiavietėse paliekamų įsiamžinimų. Parodoje pateikiamos  šių surinktų artefaktų interpretacijos, meninės intervencijos naudojant tušą , aukso foliją,  grafitą. Šią sukauptą "gatvinės etnografijos" medžiagą gretinu su, atrodytų, visiškai skirtingo lauko ir skirtingos kokybės įsiamžinimo kultūra, kurią fiksavau ta pačia frotažo technika. Tai žymių kilmingųasmenybių, fundatorių epitafijos senųjų katedrų grindyse (šv. Mergelės Marijos bazilikoje  Gdanske, šv. Mikalojaus bažnyčioje-muziejuje Niguliste, Taline).

Dar viena ekspozicijos dalis – instaliacija „Prisiminimų kambarys“,  kurioje toliau plėtojama atminties tema, pasitelkiant labai asmeniškus kasdienybės prisiminimus, kurie  susilieja į vieną instaliatyviąvisumą,  pasakojančią apie  balansavimą tarp meno ir kasdienybės.Šią ekspozicijos dalį sudaro 2018-ais metais sukurta instaliacija, tekstilės kūriniai, mini objektai atitinkantys šią temą.