Žmogus, gyvenimas, aplamai gyvybė – labai trapūs ir laikini reiškiniai. Nuolat klausiu savęs KAM ir KODĖL? Savo kūryboje vis ieškau atsakymų į egzistencinius klausimus. Būtent tik šeima, santykiai, meilė, tikėjimas, gimimas, mūsų tąsa vaikuose suteikia pilnavertį džiaugsmą mūsų būtyje. “Mes visi pasmerkti ištverti gyvenimą. Ir vienintelė galimybė tai padaryti – pamilti jį. “
Prancūzų rašytojas Georges Bernanos. Esame surišti nematomais saitais, priklausomi vienas nuo kitų. Atsakingi už aplinką, kurioje esame, už savo artimuosius, jų pasaulį, vidinį sielos gyvenimą. Renkuosi skleisti šviesą, kalbu apie tai, kad pasaulis gražus. Bet jį kuriam patys. Savo rankomis, savo meile, tikėjimu… Ištvermingai, nuolat.
Žodžio mutabor kilmė(lotyniškai)- pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kia gyvybė. MUTABOR – pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai
Fotografijose esanti uždanga – man – nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties – esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose fragmentuotos kūno detalės: galva, rankos, kurios paslėptos po ištapytais raštais. Taip siekiu atsleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” – tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką – man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.
