Madoje atsispindi šiandiena. Mada analizuoja gyvenimą karo kontekste, mada brėžia tapatybės ribas, mada ieško įkvėpimo kasdienybėje. Koks yra Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros absolventų žvilgsnis į madą, galima pamatyti VDA GRADUATE SHOW parodoje ir „Menų spaustuvėje“ vykusiame „Fashion Graduate Show 2023“.
Šiais metais mados dizaino kolekcijas pristatė 20 Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros bakalaurantų. Šis pristatymas yra dalis pirmosios viešos Vilniaus dailės akademijos 2023 metų absolventų baigiamųjų darbų parodos, kuri nuo birželio pradžios pasklido po VDA erdves ir įvairias galerijas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose. Parodoje eksponuojami 20 bakalauro ir 6 magistrantūros mados dizaino tyrimai, lankytojai galės išvysti daugiau kaip 300 kūrybos projektų.
Ši paroda – tai proga susipažinti su ateinančia jaunųjų menininkų, dizainerių, architektų, restauratorių ir menotyrininkų karta, atrasti naujausių šiuolaikinio meno ir dizaino tendencijų užuomazgas. Plačiajai publikai atvira baigiamųjų darbų paroda – tai akademijos jauniesiems menininkams suteikta galimybė pristatyti žiūrovams savo kūrybos poziciją, tapti matomam, pritraukti ekspertų dėmesį.
„Meno spaustuvėje“ vykusiame renginyje „Fashion Graduate Show 2023“ savo kūrybą pristatė 20 Mados dizaino katedros absolventų. Bakalauro studijų programos vadovė, Mados dizaino katedros vedėja prof. dr. Renata Maldutienė sako, kad akademiją kasmet palieka tikri mados profesionalai. Jų rankose – visi reikiami įrankiai, padėsiantys jiems veikti savarankiškai, rasti vietą kūrybos ir mados industrijos lauke.
Kūrėjas, gebantis žvelgti į kasdienybę
„Gerai užauginti vaikai moka gyventi be tėvų pagalbos, mūsų studentai moka projektuoti, konstruoti, siūti, kurti koncepcijas, jas patys įgyvendinti, rengti fotosesijas, mados šou. Labai tikiuosi, kad paketas žinių, kurias jiems įduodame, bus tikrai naudingas“, – po pirmojo bakalaurų mados šou kalbėjo profesorė R. Maldutienė.
Prieš ketverius metus atnaujinta Mados dizaino studijų programa kasmet surenka didžiulį būrį norinčiųjų studijuoti Vilniaus dailės akademijoje. „Sulaukiame studentų iš užsienio šalių, matome, kaip stipriai skiriasi mokyklos. Italai, pavyzdžiui, puikiai piešia ir kalba apie tai, kaip piešinius paversti projektais, tačiau, kaip tai realiai padaryti, jie neturi nė menkiausio supratimo. Mūsų studentams dėsto Lietuvos ir užsienio mados industrijoje dirbantys dėstytojai – jie studentams perteikia žinias iš savo srities – mados gamybos, konstruktorių biurų, tarptautinio verslo įmonių. Skatiname studentus mąstyti, nes dizaineris pirmiausia – kūrėjas, gebantis kurti ir su komanda, ir pats vienas.“
Drabužių ir aksesuarų dizaineris, kostiumų dailininkas, Mados dizaino katedros dėstytojas Dainius Bendikas teigia, kad mados dizainas pamažu užkariauja vietą tarp kritinio dizaino krypčių. „Užuot puošusis nebūtomis koncepcijomis ir deklaracijomis, ši meno kryptis vis dažniau žvelgia į socialinę perspektyvą, remiasi mokslo tyrimais, sociakultūriniu, intelektualiu dizainu. Mados dizaineris tampa ne vien elitui skirta specialybe, bet ir sugeba atsigręžti į kasdienybę ir tai, kas jaudina šiandien“, – teigia ketverius metus Islandijoje gyvenęs, šios šalies mados namuose dirbęs ir madą studentams dėstęs kūrėjas.
Absolventų parodos ir baigiamųjų darbų šou Islandijoje turi senas tradicijas. D. Bendikas įsitikinęs, kad ši tradicija prigis ir Lietuvoje. „Islandijoje itin juntama, kaip visuomenė, aplinka palaiko kūrėjus, gal todėl atmosfera itin šventinė ir turinti didžiulį svorį“, – jis sako ir priduria, kad toks renginys ne tik skatina jaunuosius talentus, bet ir atveria visuomenei langą į kūrybos bendruomenę. Tai, kas sklando socialiniuose tinkluose ir interneto medijose, ne visada reprezentuoja tikrąją kūrybą ir kontekstą.
Tyrinėti specifines mados sritis
Mados dizaino magistro programa Vilniaus dailės akademijos studentus skatina žengti dar toliau ir žvelgti giliau. „Sulaukiame specialistų ir profesionalų, kurie ateina pagilinti žinių, atlikti dizaino tyrimų ir tyrinėti specifines mados lauko sritis. „Jie nebegalvoja apie kolekcijas, magistrai savo tyrimuose ieško, kaip spręsti svarbius socialinius, kultūrinius ar istorinius iššūkius. Štai viena mūsų pirmojo kurso magistrantė kuria naują mirties drabužio koncepciją. Kita studentė ieško kelių, kaip dizaineriams palengvinti mados konstruktoriaus darbą, dar kita Rumšiškėse uždega bendruomenę ir ieško, kaip įgalinti žmones kartu kurti.
Mūsų, atsakingų žmonių, – kūrėjų, dėstytojų, o ir visos mados bendruomenės – užduotis palaikyti jaunuosius, padėti jiems neužsisklęsti, rasti savo kryptį. Į Vilniaus dailės akademijos magistrantūros studijas atklysta žmonės iš kitų universitetų ir aukštųjų mokyklų. Išlyginę studijas, jie galiausiai įgyvendina savo senas, su kūryba susijusias svajones. Tuo pačiu metu jie veikia įvairiuose laukuose ir erdvėse – kuria savo verslą, dirba rinkodaros įmonėse, atlieka mokslo tyrimus ar sprendžia socialines problemas. Pas mus studijuoja ir brandūs dizaineriai, turime Londone šokio studijas baigusią magistrantę, siuvyklos vadovę, menotyrininkę, kirpėją-stilistą, taigi, mados studijos peržengia disciplinos ribas“, – įsitikinusi profesorė R. Maldutienė.
45-erių mados dizaino magistrantė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro siuvyklos vadovė Vilma Mackevičienė dvejus magistrantūros studijų metus tyrinėjo mirties drabužio koncepciją.
„Mano mokslų kelionė – gana vėlyva, – ji pasakojo, – tačiau visada buvau su drabužiais, mada, man buvo svarbu tobulinti žinias, gauti aukštesnį išsilavinimą, pamatyti akademinę mados pusę, atsidurti kontekste, pamatyti, kaip dirba studentai ir mados profesionalai. Nėra lengva derinti darbą, mokslus ir šeimą, galbūt, negali atsiduoti visiškai tiek, kiek norėtum, tačiau man buvo nepaprastai įdomu nerti į naują, įdomią sritį.“
Tema apie besikeičiančią mirties drabužio koncepciją V. Mackevičienei kilo iš asmeninės patirties. „Kai ateina mirties valanda, supranti, kad mirties drabužių pasiūla itin menka. Buvo įdomu patyrinėti tradicijas ir šiuo laikotarpiu pasikeitusį požiūrį“, – sakė moteris, ateityje planuojanti sukurti ne vieną objektą, kuris atspindėtų pagarbią mirties drabužio esmę.
Šiais metais Mados dizaino magistro studijas baigusi Gretė Labanauskaitė šešerius metus paskyrė negalios normalizavimo temai. „Norėjau parodyti, kad mada – ne tik vizualumas, kad ji gali turėti kvapą, faktūrą, garsą. Man buvo svarbu pasakyti, kad mados pažinimas neregiams gali nesukelti atskirties. Kai susitikome su neregių grupe prie instaliacijos, jie kalbėjo apie tai, kad jiems ypač trūksta pažinties su mados objektais. Lygiai kaip ir regintieji galėjo įsitikinti, kad mada turi kvapą, garsą, kad ją gali jausti per prisilietimus ir prisiminimus.“
Mados dizaino katedros vedėja prof. dr. R. Maldutienė pasakojo, kad tarp studentų pastaruoju metu itin populiarios savistabos, savianalizės, socialinės ir pasaulio gelbėjimo temos. Jaunieji kūrėjai daug galvoja apie save ir pasaulį, jie yra pasirengę padaryti daug gražių dalykų aplinkai ir visuomenei.
„Tvarumo idėjomis yra persunkta visa mūsų programa, visi kursai, – teigia profesorė. – Tvarumas – ne tik ekologija, bet ir gera dizainerio savijauta. Šiandien daug kalbama apie tai, kad mada praranda savo reikšmę ir prasmę. Galime sakyti, kad drabužiai išvis nebereikalingi, juk, jei viskas sustotų, mes dar šimtą metų turėtume kuo apsirengti. Bet mada – ne vien tuštybė, ji yra ir žmogaus saviraiškos būdas. Tik, be jokios abejonės, ji privalo keistis, pereiti į kitą kokybę, daugkartinį naudojimą. Dizaineris tam ir yra, kad visa tai įvertintų kritiniu kūrėjo žvilgsniu ir kurtų geresnį pasaulį.“
Straipsnis publikuotas:
