Vilniaus dailės akademijos Lauko ekspo galerijoje
2020.12.21 - 2021.01.31
veikia VDA Vilniaus fakulteto Keramikos katedros II kurso studentų darbų paroda
„Pasisavintas 2“
Daiktas - iš gamtos pasisavintas arba kitaip sukurtas, pagamintas, materialaus pasaulio dalykas.
Paroda „Pasisavintas“ kviečia leistis į paieškas: ne tik tikėtis rasti pasisavintų ar pagamintų daiktų, bet ir apmąstyti pačios keramikos esmę. Prisimindami įžymiojo Marcelio Duchamp’o „ready made“ praktiką, pagal kurią paprastas buities objektas, perkeltas į kitą kultūrinę aplinką, tampa meno kūriniu ar jo dalimi, parodoje pateikiame būtent tokius artefaktus. Visi parodoje eksponuojami darbai yra sukurti naudojant gamtinių formų, tikrų industrinių daiktų, bei įvairių valgomų produktų atliejas.
Pasirinktus daiktus atitinkamai apdorojus specialių priemonių pagalba atliejamos gipsinės tų daiktų formos taip, kad į jas galima būtų įpilti šlikerį ir suformuoti porcelianinę daikto kopiją. Vėliau iš tokių daiktų kuriami kameriniai objektai. Tai ypatingai kruopštaus darbo ir didelės kantrybės, bei daug keramikos technologijos žinių reikalaujantis rezultatas.
Šį kursą veda dėstytoja doc. Rasa Justaitė-Gecvevičienė
Parodos dalyviai ir jų darbų idėjos:
1.Vytautė Latožaitė „Paprasti“ apelsinai 2020
Ar visi spalvas matome vienodai? Galbūt kitas žmogus vadina mėlyna tai, ką jūs vadinate raudona? Šį klausimą dažnai užduodavau sau dar vaikystėje. Nors praeityje mokslininkai teigė, jog visi žmonės, turintys normalų regėjimą, spalvas mato vienodai, nauji tyrimai teigia ką kita. Dėl gebėjimo matyti ir suvokti spalvas turime būti dėkingi kūgeliams. Tai akies tinklainės fotorecepcinės (fotosensorinės) ląstelės, sudarytos iš kūno, vidinės ir kūgelio formos išorinės ataugos. Žmogaus akyje yra virš 6-7 milijonų kūgelių. Jie susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Kūgeliai yra trijų tipų jautrūs žaliai, raudonai ir mėlynai šviesai. Todėl remdamasi surinkta informacija ir savo patirtimi nusprendžiau šią idėją perteikti maisto (vaisių/daržovių) pavidalu konstruojant iš jų kūgelius ir suteikiant objektams kitokias nei įprastai, spalvas.
2. Eglė Kulbytė Vandenyno portalai 2020
Austrių kiautais susižavėjau jau seniai. Visada buvo sunku atsistebėti jų formų unikalumu, banguotais, aštriais geldelių kraštais, tekstūromis, kurios lyg smiltys užklojo vieną kitą, sukurdamos sluoksnius bei ant kiauto paviršiaus, užaugusiais parazitų urveliais. Tačiau šis mano kuriamas objektas, gali būti ne tik unikalus savo išvaizda, bet sukuriama šviesos sklaida, spalva bei savo terapiniu poveikiu. šviestuvas, kuris veikia kaip ambientinis - padeda formuoti žmogaus aplinką bei daryto įtaką asmens būsenai ir nusiteikimui.
3. Jingtong Meng Coca Cola 2019
Kai buvau vaikas, man labai patiko gerti kokakolą . Kai man liūdna, išgerk butelį kokakolos, kuri elgsis akimirksniu, kai ateina vasara, aš taip pat išgersiu butelį ledinės kokakolos, net jei ir valgysiu, priderinsiu kokakolą, tai tarsi šviesa nuo manęs, praleisiu ilgą laiką su manimi ir apšvietė tamsą širdyje.
4. Kamilė Mikailionytė Tikroves modifikacijos 2019
GMO - organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Šiame darbe mane įkvėpė augalų ir vaisių formos, jų struktūros, tad “kryžminami” vaisiai ir naminiai augalai. Šitaip gimsta neaiškūs objektai, neegzistuojantys augalai augantys vazonuose. Ar mūsų kasdienybė ir namų suvokimas irgi iškreipti ir modifikuoti?
5. Paulina Giedraitytė BANGA 2019
Bangos – tai trukdžių sukelti virpesiai, sklindantys toje terpėje ir nešantys energiją (judesio kiekį). Bangų yra įvairių rūšių pvz.: garso banga, šviesos banga, širdies dūžio banga... Šiuo atveju - garso banga, kurią galima pamatyti įrašinėjant muzikinį kūrinį arba aplinkos garsus, bet tam reikia sugauti garsą tam skirtais įrašinėjimo prietaisais, kaip mikrofonas.
6. Marielene Groß Švietimas 2018
Mano funkcinio objekto idėja kilo iš klausimo kas mus paverčia tokiais, kokie esame ir kas formuoja mūsų charakterį? Atsakymas į tai yra: žinios. Mūsų išsilavinimo lygis ir patirtis, kurią patiriame per visą gyvenimą formuoja mūsų charakterį ir atskiria mus vienus nuo kitų. Taigi žinių svarbą mano meno kūrinyje simbolizuoja porcelianinė knyga - trapi medžiaga. Be to, objektas veikia kaip (skaitymo) šviesa, kaip kad kai kurie išgyvenimai ar kūriniai savo žinia apšviečia mūsų mintis.
7. Ieva Pachomova Laumės akmuo 2018
Darbo inspiracija - Norulių kaimo (Varėnos r.) miške esantis akmuo vietinių vadinamas ,,Laumės šuliniu''. Legenda byloja, jog čia vidurnaktį rinkdavosi laumės ir gerdavo akmens įdubime susirinkusį vandenį, kurį žmonės laikė gydančiu ir apsaugančiu nuo pikto. Šias magiškas ,,Laumės šulinio'' savybes simbolizuoja šviesa sklindanti iš porcelianinės jo interpretacijos.
8. Agnieška Miliuškevič Saldžių sapnų 2017
9. Uršulė Baužaitė Girlianda 2016
Inspiracija - sovietinio realizmo Kalėdų eglės puošmenos - vaisių ir daržovių pavidalo figūrėles. Gal kiek su švelnia ironija, tačiau ir dideliu susižavėjimu noriu atkartoti šį daržovių iškėlimą ant pjedestalo. Iš vienos pusės - juokinga Kalėdų puošmena - daržovės, iš kitos - kupina giluminės prasmės apie dėkingumą už žemės gėrybes, apie dalinimąsi kaip vertybe.
10. Brigita Rimkutė Vaikystė 2016
Gimtųjų namų erdves ir vaikystę primenantys daiktai. Jie mums dovanoja galimybę nusikelti į tą laikotarpį, suteikia daug sentimentų, šiltų prisiminimų. Ypatingos vaikystėje sugalvotos vietos ar žaidimai kuria erdvę svajonėms ir galimybę formuoti aplinką pagal savo norus.
11. Miglė Mačiulytė Masiniai kapai 2016
Gyvūnai nėra resursai ar prekės. Jie yra su mumis, o ne mums! Besilaikantis veganiškos dietos 1 žmogus išgelbėja vidutiniškai 100 gyvūnų per metus. Šio projekto tikslas - keraminės raiškos priemonėmis perteikti kasdieną vartojamą maistą, prekes, daiktus ir kitus objektus, kaip masinę gyvūnų kapavietę. Jame panaudota virš šimto gyvūnų atliejų.
12. Martynas Margevičius Pintys 2014
Pintys – tai kietasis, daugiametis medžio grybas. Šie grybai, dar vadinami „kempinėmis“ ir yra laikomi kenkėjais – auga ant mirštančių ar mirusių lapuočių medžių, sukelia baltąjį puvinį ir ardo medieną. Taip pat dalyvauja miško ekosistemoje kaip skaidytojai. Žmogaus eros pradžioje jie pasitarnavo kaip medžiaga, padėjusi įvaldyti ugnį - sausas grybas labai greitai įsidega, ilgai išlaiko šilumą, ilgai smilksta, taigi buvo naudojami ugnies transportavimui ir saugojimui. Šie porcelianiniai šviestuvai - šio pamiršto grybo atminimas, paminklas. Grąžinu dalelę gamtos, kuri kadaise buvo žmogaus namais į kitokius, sterilius, ergonomiškus šiuolaikinius namus skleisti žmogui šviesą ir jaukumą.
