Julija Pociūtė „Trys apmąstymų pusės“ (2015 m.).
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto 4D meno objektai Stiklo specializacijos dėstytoja lekt. Julija Pociūtė dalyvauja parodoje „iglass2021 | Dabartinės tikrovės“ Šanchajuje.
Lavant meno galerijoje eksponuojamas menininkės kūrinys „Trys apmąstymų pusės“ (2015 m.). Darbo atlikimo technika: karšto stiklo formavimas, veidrodžio atspindys, skaitmeninė nuotrauka, mediena, lakas, senovinis fotoaparatas.
Iš viso parodoje eksponuojami dvylikos menininkų iš įvairių pasaulio šalių kūriniai. Paroda veiks iki rupgpjūčio 28 d. Parodos foto reportažą galima pamatyti čia.
Kaip reaguoti į pokyčius ir riziką, turint prisitaikyti prie tam tikro laiko. Šių menininkų darbai rodo, kad žmonės turi galimybę įveikti sunkumus, taip pat turi sąlygas keisti ir transformuoti tikrovę sau ir net kitiems.
Parodos kuratorius Maiklas Rodžersas
Talino taikomosios dailės trienalė
Dėstytojos kūriniai gegužės mėnesį eksponuoti Talino taikomosios dailės trienalės pagrindinėje parodoje „Permatomumas“. Parodą aplankyti galima iki rugpjūčio 15 d. arba peržiūrėti parodos fotoreportažą čia.
2021 m. Talino taikomosios dailės trienalė pabrėžia kūrybinį ir kritinį skaidrumo potencialą. Priklausomai nuo konteksto, skaidrumas gali atskleisti ką nors paslėpto arba užgožti ką nors iš pažiūros matomo. Tai galima suprasti kaip kintamumą, kuris yra pilnas potencialios organizuotų procesų energijos. Jis pastatytas ne tik ant priešingų ašių; tai priešingas srautas per daugiskaitą ir matomumo niuansai bei jų nebuvimas. Tai yra tapti kažkuo, o ne būti kažkuo.
Parodos kuratorė stiklo menininkė iš Danijos Stine Bidstrup
Personalinė paroda Diuseldorfe
Balandžio 30 – gegužės 22 dienomis galerijoje „Meno parkas“ Diuseldorfe veikė dėstytojos Julijos Pociūtės personalinė paroda „Augimo ribos“.
Parodoje „Augimo ribos“ eksponuojami autorės anksčiau sukurti fotografijos, skulptūros ir videomeno kūriniai. Šį kartą naujai pergrupuodama eksponatus galerijos erdvėje ir jungdama skirtingas materijas J. Pociūtė dėlioja pasakojimą, kuriame keliamas žmogaus ir jo įtakos aplinkai klausimas.
Per skirtingų kūrinių santykį išgryninamas laikinumo jausmas, o jam sumažinti dedamos nuolatinės pastangos. Pavyzdžiui, fotografuodama kapinėse iš želdinių formuojamus kryžiaus simbolius, autorė kvestionuoja šio ženklo prasmingumą, supriešina natūralią gamtos tėkmę ir žmogaus poreikį pasitelkti tą tėkmę savo simboliams įprasminti. Net ir parodos pavadinimas nusako aktualizuojamą priešpriešą tarp natūraliai gamtoje vykstančių procesų ir žmogaus pastangų pažaboti juos savo tikslams. Šių jėgų santykyje atsirandančios ribos kelia tarpusavio įtakos klausimus.
Parodoje minėtos realijos toliau narstomos įvairiais aspektais, pasirenkant skirtingas materijas, rakursus bei išlaikant įtampą tarp priešingų polių. Beje, priimant ir suvokiant tai kaip natūralų reiškinį – nesustabdomą ir neįveikiamą laiko bei erdvės transformaciją kiekvienoje akimirkoje, kiekvienoje detalėje.
Parodos kuratoriai
Dėstytoja savo kūrybą pristatė ir Lietuvoje – galerijoje (AV17) Vilniuje balandžio 15 – gegužės 20 dienomis vyko personalinė paroda „Greitas atsakymas“.
Parodoje autorė pristato naujausius savo kūrinius – instaliacijas, objektus bei video, kurie tęsia pagrindinę J. Pociūtės kūrybos temą – daugiasluoksnės realybės tyrinėjimus. Siekiant žiūrovą įtraukti į vizualinį patyrimą, parodoje perteikiamas vaizdų, kaip atskirų realybės sluoksnių, dubliavimas. Tokiu būdu sukuriamas vizualios vibracijos laukas, kuriame permąstomas asmens ir aplinkos suvokimas.
Parodos leitmotyvu ir tampa ryšys tarp gamtos ir socialinio pasaulio, o gal greičiau – tarp jų susidariusi atskirtis. Anot mokslininko J. Rouse, tokia atskirtis egzistuoja tik sukurtose sąvokose, kurios formuoja bendrą žmonijos suvokimą, todėl Vakarų kultūroje gana dažnai aktualizuojamos dichotomijos, kaip gamta ir kultūra, faktas ir vertybė ir t.t. Tokios atskirtys, pasak tvarumo filosofijos tyrinėtojų yra susijusios su šiandien matomais ekologiniais iššūkiais. Tai priverčia permąstyti tikrovę, kuriai stiprią įtaką daro į procesą, o ne į pasekmes orientuotas požiūris. „Greitas atsakymas“ – tai efektyvus, spartus ar išmanus sprendimas santykyje su gamta, tačiau parodoje J. Pociūtė atsakymo nepateikia, o veikiau analizuoja, kaip atskiri suvokimo sluoksniai ir skirtingi reprezentaciniai mechanizmai persidengia, sukurdami įvairias konfrontacijas.
Savo kūryboje Julija Pociūtė naudoja skirtingas medijas: video meną, skulptūros ir dizaino elementus bei fotografiją. Derindama įvairias medžiagas, ji keičia žiūrovo suvokimą per patirtį ir priverčia permąstyti tikrovės ir iliuzijos principus. Savo meninėje praktikoje didelį dėmesį autorė skiria žmogaus dualistinei ir laikinai prigimčiai, kvestionuodama atminties įtaką dabarčiai. Menininkę domina istorinė atmintis, kaip realybės fiksavimo sistema, kurioje iliuzija tampa jos priešprieša. Jungiamos viena su kita, skirtingos realybės sukuria savitą daugiasluoksniškumą, kuris tampa pagrindiniu J. Pociūtės kūrybos principu.
Parodos organizatoriai
Dėstytoja Julija Pociūtė yra tarpdisciplininio meno kūrėja, 2007 m. magistro studijas baigusi VDA Kauno fakultete. Menininkė aktyviai kuria, nuolatos dalyvauja grupinėse parodose, meno festivaliuose bei yra surengusi virš dešimties personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kt.). Jos kūriniai priklauso Danijos, Ispanijos ir Lietuvos muziejų kolekcijoms.
