VDA doktorantūra I Gyvenimas klostėse. Baroko įtampos, poveikiai ir judėjimai

Gyvenimas klostėse. Baroko įtampos, poveikiai ir judėjimai

Tarptautinis mokslinis seminaras balandžio 25 d. Sapiegų rūmuose

Organizatoriai:

Vilniaus dailės akademija, Doktorantūros skyrius, Dailės istorijos ir teorijos katedra

Kopenhagos universitetas, PASS (Praktika grįstų meno studijų centras)

Bendradarbiaujant su:

Vilniaus dailės akademija, Skulptūros katedra

Sapiegų rūmai

Terminas „barokas“ turi daug reikšmių ir jo vartosena laikui bėgant keitėsi. Jis atsirado XVIII amžiuje, siekiant apibūdinti to laikotarpio ir ankstesnio šimtmečio muzikos, architektūros ir tapybos keistenybes, puošnumą ir moralinį nuosmukį. Vėliau šiuo terminu imta vadinti XVII a. meno aspektus, kuriems būdinga dinamiška kompozicija, dramatiški kontrastai ir nepagražintas natūralizmas. XX a. terminai „barokas“ ir „Naujojo pasaulio barokas“ buvo vartojami apibūdinti įvairioms Europos ir Lotynų Amerikos modernizmo ir populiariosios kultūros tendencijoms, kurioms būdingas faktūrų turtingumas, emocinis poveikis ir judesys. Taigi barokas yra ir istorinė epocha, kupina politinių įtampų, ekspansyvaus kapitalizmo, absoliutizmo valdžios, ir tarpistorinis ir tarpkultūrinis būdas dinamiškai ir kartais iššaukiančiai organizuoti materiją, kuris gali turėti apraiškų ir šiuolaikiniame mene ir kultūroje. Kaip šį terminą vartojame ir kaip baroką suvokiame šiandien?

Viena vertus, barokas buvo istorinė epocha, kai Europą siaubė karai ir nesutarimai dėl religinių ir teritorinių klausimų, o klimato kaita ir didėjanti naujų prabangos prekių paklausa lėmė užjūrio tautų ir teritorijų kolonizaciją – su katastrofiškomis ir ilgalaikėmis pasekmėmis, kurios iki šiol formuoja mūsų pasaulį ir mąstymo būdus. Tai taip pat buvo sparčių pokyčių ir beatodairiškų eksperimentų mene, filosofijoje ir moksle metas. Istorinis baroko laikotarpis taip pat davė pradžią naujiems formos, materijos ir jų paveikumo apmąstymams, kurie tebedomina istorikus, menininkus ir mokslininkus. XX a. filosofai ir menininkai, tokie kaip Walter Benjamin, Gilbert Simondon, Gilles Deleuze, Henri Michaux, Alejo Carpentier, Édouard Glissant ir Christine Buci-Glucksman prisidėjo prie baroko permąstymo tiek iš istorinės, tiek ir iš šiuolaikinės perspektyvos. Seminaras „Gyvenimas klostėse. Baroko įtampos, poveikiai ir judėjimai“ kviečia apmąstyti tiek istorinį baroko palikimą, tiek jo keliamus iššūkius ir šiandien mums siūlomas galimybes.

Seminaras vyks balandžio 25 d. 9:30-17:00 val. Sapiegų rūmuose (L. Sapiegos g. 13, Vilnius)

Seminaras vyks anglų kalba.

Seminaro programa

9.30-9.40 Kava ir sveikinimo žodis

dr. Julija Fomina, Menotyros doktorantūros vadovė, Vilniaus dailės akademija

9.40-9.55 Įvadas į seminarą

Mikkel Bogh, dailės istorijos profesorius, Praktika grįsto meno studijų centro direktorius, Kopenhagos universitetas

9.55-10.10 Įžanginis žodis ir trumpas supažindinimas su Sapiegų rūmais

dr. Gintautė Žemaitytė, Sapiegų rūmų vykdomoji direktorė

10.10-10.40 Įvadas į Sapiegų rūmų istoriją

Laura Misiūnaitė, Sapiegų rūmų kultūrinės edukacijos vadovė

10.40-11.20 Baroko tarptautiškumas: keturi Šv. Dvasios bažnyčios kūrinių atvejai

Birutė Valečkaitė, menotyros doktorantė, Vilniaus dailės akademija

11.20-12.00 Tarp kovos ir linksmybių XVII a. Danijoje: Karaliaus Frederiko III šlapių

Casper Thorhauge Briggs-Mønsted, Menų ir kultūros studijų doktorantas, Kopenhagos universitetas

12.00-12.40 Trikdantis keliavimas: valdžios ir poetinių santykių subversijos baroko vaizdinijoje tarp Europos ir Amerikų

Mikkel Bogh, meno istorijos profesorius, Praktika grįsto meno studijų centro direktorius, Kopenhagos universitetas

12.40-13.40 Pietūs

13.40-14.20 Ekskursija po Sapiegų rūmų parodą „Užuovėja“

Virginija Januškevičiūtė, Edgaras Gerasimovičius

Menotyros doktorantai, Vilniaus dailės akademija

14.20-15.00 Infleksija, laukas ir singuliarumas: link formos šiuolaikinio meno praktikose koncepcijos kartu su Gilbertu Simondonu, Gilles’u Deleuzu ir Henri Bergsonu

Henrik B. Andersen, Skulptūros katedros profesorius, Vilniaus dailės akademija

15.00-15.40 „Su Romos pagalba“: barokas kaip pamoka ir šaltinis Roberto Venturio kūryboje

Kasper Lægring, Naujojo Carlsbergo fondo meno istorijos podoktorantūros stažuotojas, Orhuso universitetas

Kavos pertrauka

16.00-16.45 Baroko klostės ir pomirtinis gyvenimas: diskusija su pranešėjais ir auditorija, moderuoja Mikkel Bogh

_

Iliustracija: Ana Hatherly (1929-2015) Untitled (from the “World Maps” series), 1970 Watercolour and Indian ink on paper 22.2 x 30 cm

Private collection on deposit at the Calouste Gulbenkian Museum – Modern Collection