Algė Andriulytė | Tarpukario Vilniaus moterų dailė: tarp lūkesčių ir galimybių

Po Didžiojo karo moters vaidmuo visuomenėje ėmė keistis, išpopuliarėjo naujos moters tipažas, įkūnijęs modernią, nepriklausomą, mobilią, išsilavinusią ir kūrybingą moterį. Naujos moters idealas susiformavo XIX a. pabaigoje ir XX a. 3–4 dešimtmečiais tapo globaliu reiškiniu. Tarpukario Vilniuje, kaip ir visoje Europoje, moterys aktyviai siekė išsilavinimo, įsitraukė į dailės draugijų veiklą. Nuo 1919 m., kai buvo atkurtas Vilniaus universitetas, pavadintas Stepono Batoro vardu, moterims čia pirmą kartą atsivėrė galimybės studijuoti dailę aukštojoje mokykloje. Tai buvo aktualus reiškinys: pavyzdžiui, Miuncheno, Vienos, Krokuvos meno akademijos moteris pradėjo priimti tik nuo 1920 metų.

Vilniaus universitete mokėsi įvairių tautybių studentės, daugiausia lenkės bei žydės, taip pat lietuvės, ukrainietės, rusės, būta ir sakartvelietės. 1919–1939 m. moterys sudarė beveik pusę visų Dailės fakulteto studentų ir studenčių. Vyresnės kartos menininkės, išsilavinimą dar prieš karą įgijusios Vakarų Europoje, Rusijos imperijoje ar privačiose vietos studijose, neretai tęsė mokslus Vilniaus universitete arba kūrė savarankiškai, tačiau dėstyti dailės disciplinų nebuvo kviečiamos. Paskaitoje pristatomos moterų menininkių istorijos, aptariami jų sukurti darbai. Keliamas klausimas, kodėl menininkės rinkosi Vilnių ir kodėl iki šiol taip mažai žinome apie jų kūrybą.

Paskaita vyks gruodžio 7 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Renginys nemokamas, taip pat bus tiesiogiai transliuojamas Youtube.

Būtina išankstinė registracija

Dalyviams Konferencijų ir kultūros renginių salėje reikia turėti galimybių pasą ar ES skaitmenį COVID pažymėjimą, dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę veido kaukę.

Dr. Algės Andriulytės pagrindinė tyrinėjimų sritis yra Lietuvos XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės dailės istorija ir vizualioji kultūra, modernizacijos procesai, Vilniaus kultūra. Savo tyrinėjimus mokslininkė yra paskelbusi Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, 2018 m. išleido monografiją Ferdynandas Ruszczycas: Civis vilnensis sum. 2008–2018 m. koordinavo periodinio mokslinio leidinio Acta Academiae Artium Vilnensis leidybą, nuo 2017 m. žurnalo redakcinės kolegijos narė. 2005 m. tapo Lietuvos dailės istorikų draugijos nare, 2016–2019 m. buvo draugijos pirmininkė. A. Andriulytė nuo 1998 m. dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, yra Šiuolaikinės dailės skyriaus vedėja. Nuo 2021 m. – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja tyrimams ir leidybai.

Plačiau apie paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“

Facebook renginys

Projekto vykdytojas: Vilniaus dailės akademija
Projekto partneris: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Nacionalinė dailės galerija 
Projekto rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba